Šiaurės ir Baltijos šalių finansavimas padėjo suteikti būtiną paramą žmonėms, kurie turėjo persikelti dėl karo Ukrainoje.
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Skaičiuojama, kad per metus Ukrainoje 5,3 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o dar 8 mln. žmonių pasitraukė į kitas Europos šalis, įskaitant Šiaurės ir Baltijos valstybes.
Didelio masto humanitarinė krizė tebesitęsia, o greitas šalių donorių atsakas padėjo UNHCR suteikti apsaugą ir pagalbą tiek nuo karo nukentėjusiems šalies gyventojams, tiek kitose šalyse apgyvendintiems pabėgėliams iš Ukrainos.
Žiemos mėnesiais UNHCR vykdė specialią programą, kuria buvo siekiama padėti persikėlusiems asmenims išgyventi nepalankiomis oro sąlygomis. Šios programos metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pastogės suteikimui, atliekamas nedidelis apgadintų namų remontas, tiekiami žieminiai drabužiai ir tiesioginė piniginė parama.
Daugiau kaip 4,3 mln. nuo karo nukentėjusių žmonių gavo paramą iš UNHCR vykdytos greitojo reagavimo programos, kurios paramos pobūdis itin platus ir apima tiek antklodžių ir virtuvės reikmenų ar statybinių medžiagų tiekimą, tiek pastogės, teisinės pagalbos ir konsultacijų teikimą.
2022 m. UNHCR Ukrainoje organizavo 626 humanitarinės pagalbos konvojus ir dalyvavo 27 tarpžinybiniuose konvojuose. Tai leido suteikti labai reikalingą pagalbą žmonėms, esantiems sunkiai pasiekiamose vietovėse. Karo nuniokotose teritorijose dažnai sudėtinga užtikrinti tiekimą, tačiau organizuodami šiuos konvojus UNHCR ir organizacijos partnerės galėjo suteikti skubią pagalbą tiems, kuriems jos reikėjo labiausiai.
Ukrainoje daugiau kaip 1,2 mln. žmonių gavo tikslinę pagalbą ir informaciją, o tai yra labai svarbus žingsnis padedant pabėgėliams krizės metu. Ši tikslinė pagalba stiprinant pabėgėlių apsaugą apima, pavyzdžiui, informavimą apie jiems priklausančias teises, pažeidžiamų pabėgėlių nukreipimą į atitinkamas tarnybas, taip pat psichosocialinės pagalbos teikimą tiems, kurie buvo priversti pasitraukti iš šalies.
Daugiau kaip 987 tūkst. žmonių Ukrainoje gavo įvairios paskirties finansinę paramą pagrindiniams poreikiams tenkinti. Žmonės, kurie buvo priversti trauktis, dažnai neteko savo pagrindinių pajamų šaltinių, todėl finansinė parama šalies viduje persikėlusiems asmenims padėjo įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, pavyzdžiui, vaistų ir higienos priemonių.
Daugiau kaip 1,7 mln. žmonių gavo paramą būtiniausiais daiktais, tokiais kaip čiužiniai, patalynė, rankšluosčiai ir virtuvės reikmenys, taip pat žiemai tinkamais daiktais, tokiais kaip antklodės, termosai, šildytuvai ir drabužiai. Daugelis ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus nepasiėmę jokių būtiniausių daiktų, todėl tokia parama leido prisidėti prie minimalaus pragyvenimo lygio ir orumo užtikrinimo tiems, kuriems to reikia.
UNHCR padėjo užtikrinti saugų apgyvendinimą ir stogą virš galvos daugiau kaip 164 tūkst. žmonių Ukrainoje, remiant kolektyvinius apgyvendinimo centrus ir prisidedant prie karo metu apgadintų namų remonto. Žmonės buvo remiami tiek remontuojant sugriautus namus, tiek suteikiant laikiną apgyvendinimą kolektyviniuose centruose, kurie buvo įsteigti pritaikant apgyvendinimui negyvenamas patalpas tokias kaip gimnazijas ar logistikos centrus. Plečiant kolektyvinių apgyvendinimo centrų pajėgumus, pavyko išspręsti perpildymo problemas.
Kadangi karo metu smarkiai nukentėjo energetikos infrastruktūra, UNHCR pristatė 81 generatorių karo paveiktoms bendruomenėms Ukrainoje. Stabilaus elektros energijos tiekimo užtikrinimas nuo karo nukentėjusiems žmonėms buvo gyvybiškai svarbus kuomet energijos tinklai buvo tikslingai atakuojamai, ir tai buvo prioritetas teikiant pagalbą.
Moldovoje daugiau kaip 45 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos gavo paramą dešimtyse „Mėlynojo taško“ (angl. „Blue Dot“) centruose, kuriuos šalyje atidarė UNHCR ir UNICEF. „Mėlynojo taško“ centruose, kurie veikia 40 vietovėse aštuoniuose skirtingose šalyse, dirba apmokyti pagalbos teikėjai, suteikiantys saugią erdvę ir svarbiausias paslaugas pažeidžiamiausiems pabėgėliams.
Vengrijoje daugiau kaip 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos galėjo pasinaudoti parama ir teisine pagalba, teikiama UNHCR ir vietos organizacijos partnerių. Parama apėmė tiek teisinį, tiek psichosocialinį konsultavimą, ir padėjo asmenims tiek įgalinant pasinaudoti jiems priklausančiomis teisėmis, tiek suteikiant pagalbą trauminės patirties įveikčiai.
Lenkijoje buvo atlikta daugiau kaip 52 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos apklausa, kuri parodė, jog didžiausi poreikiai yra apgyvendinimo, finansinės paramos, prieigos prie darbo rinkos, medicinos paslaugų ir švietimo srityse. UNHCR atliepė šiuos poreikius suteikdama piniginę paramą daugiau kaip 293 tūkst. Lenkijoje apsigyvenusių pabėgėlių.
Rumunijoje daugiau kaip 165 tūkst. pabėgėlių, atvykusių iš Ukrainos, gavo paramą būtiniausiais daiktais žiemos laikotarpiui, pavyzdžiui, šiltomis antklodėmis ir šildymo prietaisais, tam, kad būtų tinkamai apsaugoti šaltuoju metu laiku. Taip pat, daugiau kaip 43 tūkst. Rumunijoje apsigyvenusių pabėgėlių buvo suteikta UNHCR piniginė parama pagrindiniams poreikiams tenkinti.
Danija kaip donorė
2022 m. Danija skyrė daugiau kaip 106,9 mln. JAV dolerių paramos UNHCR. Iš jų daugiau kaip 35,6 mln. buvo skirti nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties. Daugiau kaip 13 mln. JAV dolerių Danija skyrė padėčiai Ukrainoje spręsti. 2022 m. Danija buvo aštunta pagal dydį paramos teikėja ir, palyginti su ankstesniais metais, savo paramą padidino 5,7 mln. JAV dolerių.
Norvegija kaip donorė
2022 m. Norvegija skyrė daugiau kaip 118,2 mln. JAV dolerių paramos UNHCR. Iš jų daugiau kaip 72,5 mln. buvo skirti nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties. Norvegija yra antroji pagal vienam gyventojui tenkantį įnašą, o pernai savo įnašus padidino daugiau kaip 10 proc. Daugiau kaip 26,9 mln. JAV dolerių Norvegija skyrė padėčiai Ukrainoje spręsti.
Švedija kaip donorė
2022 m. Švedija skyrė daugiau kaip 145,6 mln. JAV dolerių paramos UNHCR. Iš jų daugiau kaip 99,2 mln. buvo skirti nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties, o tai buvo didžiausia vienos šalies paaukota pinigų suma nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties. Daugiau kaip 15,3 mln. JAV dolerių Švedija skyrė padėčiai Ukrainoje spręsti.
Suomija kaip donorė
2022 m. Suomija skyrė daugiau kaip 27,5 mln. JAV dolerių paramos UNHCR. Iš jų daugiau kaip 8,2 mln. buvo skirti nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties. Daugiau kaip 5,8 mln. JAV dolerių Suomija skyrė padėčiai Ukrainoje spręsti.
Islandija kaip donorė
2022 m. Islandija skyrė daugiau kaip 4,1 mln. JAV dolerių paramos UNHCR. Iš jų daugiau kaip 1,5 mln. buvo skirti nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties. Per pastaruosius metus Islandija daugiau kaip 50 proc. padidino savo paramą UNHCR ir šiuo metu yra septinta šalis donorė pagal paramos dydį tenkantį vienam gyventojui. Daugiau kaip 1,1 mln. JAV dolerių Islandija buvo skyrė padėčiai Ukrainoje spręsti.
Estija kaip donorė
2022 m. Estija skyrė 700 283 JAV dolerių paramos UNHCR. Iš šios sumos 119 474 JAV dolerių buvo skirti nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties. Daugiau kaip 247 811 JAV dolerių Estija skyrė padėčiai Ukrainoje spręsti.
Latvija kaip donorė
2022 m. Latvija skyrė 131 435 JAV dolerių paramos UNHCR, t. y. gerokai daugiau nei 2021 m. Visa ši suma buvo skirta padėčiai Ukrainoje spręsti.
Lietuva kaip donorė
2022 m. Lietuva skyrė 225 225 JAV dolerių paramos UNHCR, t. y. gerokai daugiau nei 2021 m. Iš šios sumos 112 613 JAV dolerių buvo skirti nenurodant konkrečios panaudojimo paskirties ir galėjo būti panaudota reaguojant į nenumatytas ekstremalias situacijas.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
