Dvi šiandien paskelbtos ataskaitos rodo, kad 12 šalių, vykdančių JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) strategiją, kuria siekiama atsisakyti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių sulaikymo praktikos, per pastaruosius dvejus metus buvo padaryta pastebima pažanga atsisakant vaikų sulaikymo praktikos.
Tačiau įgyvendinant kitus du UNHCR visuotinės strategijos „Beyond Detention 2014-2019“ („Ne tik sulaikymas 2014–2019 m.“) tikslus pasiekimai buvo ne tokie geri, t. y. užtikrinant, kad yra įstatymais įtvirtintos ir įgyvendintos sulaikymo alternatyvos ir, jeigu sulaikymas yra būtinas ir neišvengiamas, užtikrinant, kad sulaikymo sąlygos atitiktų tarptautinius standartus.
Ši strategija buvo pradėta įgyvendinti prieš dvejus metus, siekiant padėti šalių vyriausybėms spręsti šį svarbų klausimą. Bendradarbiaujant su valstybinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis ji buvo pradėta vykdyti Kanadoje, Vengrijoje, Indonezijoje, Izraelyje, Lietuvoje, Malaizijoje, Maltoje, Meksikoje, Tailande, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Zambijoje. Ataskaitoje remiamasi 2013 m. surinktais duomenimis, kurie pateikiami kartu su pažangos ataskaita.
„Pernelyg daug pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, įskaitant vaikus, laikomi sulaikymo centruose; užuot gyvenę aplinkoje, kur jiems būtų prieinama informacija ir parama, užtikrintas jų privatumas ir prieiga prie įstatymuose numatytų jų teisių“, – sakė Volker Türk, UNHCR vyriausiojo komisaro pavaduotojas apsaugos klausimais, ir pridūrė, kad 2015 m. prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai šiose 12 šalių sudarė 17 proc. visų žmonių, sulaikytų dėl su imigracija susijusių priežasčių (palyginti su 12 proc. 2013 m.).
„Ši strategija – tai svarbus žingsnis, siekiant atsisakyti neproduktyvaus sulaikymo naudojimo praktikos, todėl labai džiaugiamės per tuos dvejus metus padaryta optimizmo teikiančia pažanga“,
– kalbėjo jis ir pabrėžė, kad per ateinančius metus ir šalių vyriausybės, ir kitos suinteresuotos šalys turi padaryti dar daugiau.
Ataskaitoje, kurioje aptariamos visose 12 šalių įgyvendinamos strategijos ir padaryti pasiekimai, pastebima optimizmo teikianti pažanga siekiant atsisakyti vaikų sulaikymo praktikos. Situacija pagerėjo tokiose srityse kaip apsauginių įstatymų ir politikos programų priėmimas, kuriais siekiama vaikų sulaikymą riboti arba jo visiškai atsisakyti; pirmenybės teikimas vaikų prieglobsčio prašymo paraiškoms; geresnė prieiga prie amžių atitinkančios informacijos vaikams tinkama forma; didesnis dėmesys tinkamų globėjų skyrimo procesui.
Taikant šias priemones iki 2015 m. pabaigos bendras sulaikytų vaikų skaičius 12 šalių sumažėjo 14 proc., palyginti su 2014 m., kai visose šalyse vaikai buvo sulaikomi dėl su imigracija susijusių priežasčių. 2015 m. pabaigoje dvi šalys taip pat nutraukė prieglobsčio prašančių vaikų sulaikymo praktiką.
Antrasis visuotinės strategijos tikslas, t. y. sulaikymo alternatyvų užtikrinimas, pasirodė įgyvendinamas kur kas sunkiau. Daugelio strategiją įgyvendinančių šalių pareigūnai retai arba apskritai niekada prieš sulaikydami asmenis kiekvienu individualiu atveju nesvarsto sulaikymo alternatyvos galimybės.
Įgyvendinant siekį pagerinti sulaikymo sąlygas pažanga buvo nuosaiki – prieglobsčio prašytojai bei pabėgėliai ir toliau rizikuoja būti sulaikyti neapibrėžtam laikotarpiui trečdalyje strategiją įgyvendinančių šalių, nes jose nėra įstatymų, kuriose būtų nustatyta ilgiausia sulaikymo trukmė.
Ataskaitoje atskleidžiama, kad daugumoje tų 12 šalių prieglobsčio prašytojai vis dar baudžiami už tai, kad nelegaliai kirto sieną arba liko šalyje, be to, jie laikomi kartu su žmonėmis, įtariamais nusikaltimais arba iš tiesų padariusiais nusikaltimų. Sulaikymo praktikoje ne visada užtikrinama prieiga prie prieglobsčio prašymo procedūrų ir procedūrinių apsaugos priemonių, tokių kaip teisė konsultuotis su teisininku.
Nors šios strategijos vykdymo vidutinio termino ir ilgalaikius rezultatus vertinti kol kas dar anksti, šis pirmasis vertinimas leidžia manyti, kad artimiausiu metu imigrantų sulaikymo politika turėtų pasikeisti. Padaryta pažanga taps pagrindu tolesniam dialogui su visomis suinteresuotomis šalimis, padės nustatyti ir pašalinti trūkumus, formuoti politiką, ypač priėmimo ir alternatyvų sulaikymui srityse.
Šios 12 šalių buvo pasirinktos pagal tam tikrus kriterijus, tokius kaip regioninė ir teminė įvairovė, problemos mastas ir svarba, numatoma pažanga per pradinį strategijos vykdymo laikotarpį. Visose 12 šalių buvo parengti nacionaliniai veiksmų planai, kurie turėjo padėti įgyvendinti strategiją ir prisidėti prie pokyčių.
Šias dvi ataskaitas galite perskaityti čia: www.unhcr.org/detention
UNHCR biuras Vilniuje, Renata Kuleš, [email protected], tel. +37 052 107 416, mob. 864030417, @RenataKules
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
