Daugelis pabėgėlių ir kitų priverstinai perkeltų asmenų gyvena skurde. 76 % visų pabėgėlių gyvena besivystančiose šalyse, o 20 % yra mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kuriose paplitęs didžiulis skurdas. 

Pavyzdžiui, Turkijoje 90 % Sirijos pabėgėlių negalėjo patenkinti savo pagrindinių poreikių, o 94 % priėmė išgyvenimo strategijas, pavyzdžiui, sumažino maisto vartojimą arba skolinasi pinigų. Jemene 4,5 milijono žmonių yra perkeltieji šalies viduje, daugiau nei du trečdaliai gyvena žemiau skurdo ribos.

Kovodamas su pabėgėlių ir perkeltųjų skurdu, UNHCR stengiasi užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos būtų sustiprintos ir išplėstos įtraukiant priverstinai perkeltuosius. UNHCR taip pat stengiasi užtikrinti, kad pabėgėliai turėtų lygias teises į ekonominę įtrauktį ir teisę į darbą, kuris galėtų užtikrinti pragyvenimą.  

Konkreti iniciatyva yra skurdo mažinimo koalicija, kurioje UNHCR sujungė jėgas su Pasaulio banko Ekonominės įtraukties partneryste ir 13 NVO partnerių. Koalicija užsibrėžė tikslą per 5 metus sumažinti 500 000 namų ūkių, tiek pabėgėlių, tiek juos priimančių asmenų, skurdą 35 šalyse.

Prieiga prie tinkamo maistinių medžiagų turinčio maisto ir saugaus vandens yra labai svarbi siekiant apsaugoti perkeltųjų žmonių saugą, sveikatą ir gerovę, kurie dažnai lieka be pagrindinio maisto, kad išgyventų ir kenčia nuo ilgalaikės prastos mitybos. Teisių užsitikrinti savo aprūpinimą maistu ir ekonominį saugumą trūkumas daro žmones labiau pažeidžiamus išnaudojimo, seksualinės prievartos ir smurto atžvilgiu, todėl jie imasi neigiamų įveikos mechanizmų, kad išgyventų. Maisto trūkumas taip pat gali sustiprinti veiksnius, verčiančius žmones bėgti.

Dėl nepakankamo humanitarinės pagalbos finansavimo pabėgėliams dažnai tenka sumažinti maisto racioną, o tai gali sukelti netinkamą mitybą, anemiją ir stabdyti vaikų augimą. Per užsitęsusius konfliktus vaikų ūmios mitybos trūkumas gerokai viršija kritinės padėties slenksčius, pavyzdžiui, Etiopijoje ir Jemene.

UNHCR ne tik teikia paramą maistu pabėgėliams kartu su, pvz., Pasaulio maisto programa (WFP), bet ir remia vyriausybes, kad jos imtųsi priemonių kontroliuoti netinkamą mitybą, skatindamos atitinkamą praktiką mažiems vaikams ir kūdikiams. UNHCR taip pat pasisako su partneriais ir vyriausybėmis įtraukti pabėgėlius į mitybos programas.

Vaikai sudaro 30 procentų pasaulio gyventojų, bet 40 procentų visų priverstinai perkeltų žmonių. Jų galimybės mokytis yra ribotos, daugiau nei pusė jų apskritai negali lankyti mokyklos. Visais lygiais pabėgėlių skaičius yra mažesnis nei ne pabėgėlių. Kai pabėgėlių vaikai auga, padėtis greitai blogėja, o vidurinio išsilavinimo mokiniams gresia didžiausias pavojus likti nuošalyje.

Tik 38 % pabėgėlių mokosi ikimokyklinėje mokykloje, 65 % – pradinėje ir 41 % vidurinėje mokykloje. Kalbant apie aukštąjį mokslą, įstoja tik 6 proc.

Be to, keli aspektai rodo pabėgėlių švietimo kokybės pablogėjimą. Vidutinis mokytojų ir mokinių santykis yra net 1:70, o kiti iššūkiai, tokie kaip apmokytų mokytojų trūkumas, klasių trūkumas ir mokyklinės medžiagos bei reikmenų trūkumas, išlieka.

UNHCR bendradarbiauja su vyriausybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, taip pat su NVO ir privačiu sektoriumi, kad užtikrintų kokybišką pabėgėlių vaikų ir jaunimo švietimą. Svarbiausias raginimas – glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis įtraukti pabėgėlius į nacionalines švietimo sistemas. UNHCR nuomone, tai yra tvariausias pasirinkimas. 

Vienas iš pavyzdžių yra UNHCR partnerystė su „Vaiko švietimas“, kuri 2022 m. palengvino pradinį mokslą daugiau nei 200 000 vaikų 15 Afrikos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Amerikos šalių.

Aukštojo mokslo srityje UNHCR kartu su partneriais užsibrėžė ambicingą tikslą – 15by30 tikslą – užtikrinti, kad iki 2030 m. 15 % pabėgėlių jaunimo galėtų įgyti aukštąjį mokslą. Viena iš iniciatyvų šiam siekiui paremti yra vadinamoji UNHCR DAFI – stipendijų programa , kuri nuo 1992 m. rėmė daugiau nei 24 000 jaunų pabėgėlių stipendijomis, kad jie galėtų stoti į universitetą.

Moterys ir merginos sudaro maždaug pusę visų pabėgėlių, šalies viduje perkeltų asmenų ir žmonių be pilietybės visame pasaulyje. Diskriminacija ir nelygybė, su kuria susiduria moterys ir mergaitės kai kuriose visuomenėse, tik sustiprėja persikėlimo metu, o pabėgimas taip pat gali padidinti, pavyzdžiui, nelydimų mergaičių, nėščių moterų ir namų ūkių vadovų pažeidžiamumą. Pabėgimo pasekmės, nauja sudėtinga aplinka, skausmas dėl visko praradimo – galbūt partnerio, brolių ir seserų ar vaikų – padidina smurto, diskriminacijos, išnaudojimo ir moterų bei mergaičių teisių pažeidimų riziką.

2022 m. maždaug 57,6 mln. priverstinai perkeltų ir pilietybės neturinčių moterų ir mergaičių gyveno humanitarinės krizės ir konfliktų situacijose, todėl jiems iškilo padidėjusi GBV rizika. 24 šalys vis dar neleidžia moterims suteikti savo vaikams pilietybės.

Visą UNHCR darbą vadovauja UNHCR amžiaus, lyties ir įvairovės politika ir konkretesni įsipareigojimai užtikrinti moterų ir mergaičių lygybę ir padaryti pasaulį saugesniu moterims ir merginoms. Vienas konkretus elementas – užtikrinti, kad perkeltoms moterims ir mergaitėms būtų suteikta individuali registracija ir dokumentai, o tai yra svarbi lygybės sąlyga. UNHCR taip pat valdo programas, padedančias moterims tobulinti lyderystės įgūdžius, sumažinti mergaičių mokymosi kliūtis ir užtikrinti, kad moterys ir mergaitės galėtų naudotis galimybėmis. 

Mes aktyviai skatiname lyčių lygybę daugiau nei keturiasdešimt metų, o rezultatai matomi vietoje – nuo ​​moterų pabėgėlių lyderystės mokymo Malaizijoje iki vyrų įtraukimo į seksualinio ir smurto dėl lyties prevenciją, reprodukcinę sveikatą, žmogaus teises ir lyčių lygybę Kolumbijoje. 2022 m. 73 % UNHCR operacijų turėjo GBV paslaugas; UNHCR taip pat išsiuntė GBV specialistus į 14 ekstremalių situacijų, pirmenybę teikdamas prevencijai ir ankstyvam reagavimui.

Pasauliniu lygiu UNHCR dalyvauja daugelyje tarptautinių forumų, kuriuose sprendžiamos lyčių lygybės ir seksualinio smurto problemos, pvz., JT veiksmuose prieš seksualinį smurtą konfliktų metu ir Tarpžinybinio nuolatinio komiteto apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos ekspertų grupėje.

Prieiga prie saugios ir tvarios energijos yra pagrindinis žmogaus poreikis. Ribota prieiga prie energijos neigiamai veikia gyventojus humanitarinėje aplinkoje ir gali kelti didesnį pavojų moterims ir vaikams. Tačiau vertinimas rodo, kad maždaug 97 % stovyklose esančių perkeltųjų gyventojų turi ribotą prieigą prie elektros energijos arba jos visai nėra, o mažiausiai 80 % maisto ruošimui ir šildymui naudojasi malkomis.

Prieiga prie patikimos ir tvarios elektros energijos, įskaitant daugiau valandų šviesos, reiškia, kad pabėgėliai gali dirbti, mokytis, vykdyti verslą, bendrauti ir būti prisijungę, o tai lemia geresnę savijautą ir pasitikėjimą savimi. Dėl švaresnio maisto ruošimo kuro pabėgėliai gali praleisti mažiau laiko rinkdami medieną, o tai gali būti pavojinga moterims ir mergaitėms, ir išvengti blogos sveikatos įkvėpus atviros ugnies dūmus.

UNHCR bendradarbiauja su daugybe skirtingų partnerių, kad surastų sprendimus, kaip teikti švarią energiją perkeltiesiems gyventojams, įskaitant tvarios buitinės energijos technologijų skatinimą. Kutupalong stovykloje Bangladeše, kur gyvena daugiau nei 800 000 rohinjų pabėgėlių, UNHCR išdalijo suskystintas naftos dujas daugiau nei 100 000 namų ūkių, kad užtikrintų saugią ir sveiką energiją gaminant maistą. Etiopijoje UNHCR ir IKEA fondas remia mini saulės energijos kooperatyvus, kurie tiekia Somalio pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms švarią ir prieinamą energiją.

2020 m. UNHCR pradėjo Švarios energijos iššūkį, suburiantį privatų sektorių, vyriausybes ir organizacijas, kad pasiektų ambicingą tikslą iki 2030 m. tiekti įperkamą, patikimą ir tvarią energiją į visas priverstinai perkeltųjų asmenų gyvenvietes ir netoliese esančias jų bendruomenes.

Interneto ryšio trūkumas daugeliui pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų, taip pat brangūs įrenginiai ir ribotos mokymosi galimybės daugeliui jų neleidžia pasinaudoti naujomis technologijomis. UNHCR mano, kad perkeltieji gyventojai ir jų šeimininkai turi teisę būti susietos visuomenės dalimi.

UNHCR pradėjo iniciatyvą „Connectivity for Refugees“, kuriai vadovauja UNHCR inovacijų tarnyba. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti skaitmeninę įtrauktį ir priverstinai perkeltiems žmonėms suteikti galimybę naudotis technologijomis, kad jie galėtų kurti geresnę ateitį sau, savo šeimoms ir pasauliui.

UNHCR bendradarbiauja su daugeliu suinteresuotųjų šalių, įskaitant privatų sektorių, siekdamas užtikrinti geresnį pabėgėlių ryšį ir pasinaudoti technologijomis bei naujoviškais metodais humanitarinėje aplinkoje. Nuo 2013 m. UNHCR ir „Vodafone“ fondas išplėtė pabėgėlių prieigą prie švietimo ir ryšio per „Instant Network Schools“ programą tokiose šalyse kaip Mozambikas, Kongo Demokratinė Respublika ir Kenija.

Kai tik pasitaiko galimybė, daugelis pabėgėlių patys naudoja pažangiausias ir novatoriškas technologijas problemoms ir iššūkiams spręsti.      

Pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems žmonėms ir gyventojams be pilietybės nuolat gresia socialinė, ekonominė ir politinė atskirtis, nors jie ir taip yra tarp pažeidžiamiausių ir nepakankamai aptarnaujamų pasaulio bendruomenių. 

Visame pasaulyje daug mažumų ir čiabuvių rizikuoja gyventi visuomenės paraštėse, o priverstinis perkėlimas dažnai sustiprina jų patiriamą diskriminaciją ir nelygybę. Pavyzdžiui, tokia yra Awá Mayasquer bendruomenės Kolumbijoje realybė , kuri dešimtmečius buvo tarp milijonų šalies viduje perkeltųjų.

Kita pažeidžiama grupė – LGBTI+ pabėgėliai, kurie, net ir pabėgę nuo persekiojimo, smurto ir teisių pažeidimų, dažnai ir toliau susiduria su stigma, diskriminacija ir grasinimais.

Vadovaudamasi amžiaus, lyčių ir įvairovės politika, UNHCR siekia užtikrinti lygias galimybes ir panaikinti diskriminaciją, skatindama socialinę, ekonominę ir politinę visų asmenų įtrauktį, nepaisant amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, etninės priklausomybės, religijos ar kitų. statusą. Tuo pat metu UNHCR pasisako už tai, kad valstybės priimtų įstatymus, kurie užtikrintų ir palaikytų įtrauktį.

UNHCR taip pat bendradarbiauja su vyriausybėmis ir kitais partneriais, siekdamas panaikinti pilietybės nebuvimą ir užtikrinti, kad asmenys be pilietybės naudotųsi savo žmogaus teisėmis be diskriminacijos. 10 metų trunkančia #IBelong kampanija siekiama iki 2024 m. panaikinti pilietybės nebuvimą.

Klimato krizės pasekmės vis labiau vertinamos kaip pažeidžiamumą, grėsmes ir konfliktus sustiprinantis veiksnys, verčiantis žmones bėgti. 9 iš 10 pabėgėlių ir 7 iš 10 šalies viduje perkeltų žmonių yra kilę iš šalių, kurios yra labiausiai pažeidžiamos ir mažiausiai pajėgios prisitaikyti prie klimato kaitos.

Be to, priverstinai perkeltieji ir jų šeimininkai atsiduria nepaprastosios klimato kaitos fronto linijose, gyvena klimato „karštuosiuose taškuose“, kur potvyniai, sausros, dykumėjimas ir ekstremalūs orai dar labiau apsunkina jų sunkumus. Nuo katastrofiškų potvynių Pakistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir kai kuriose Sahelio regiono dalyse iki negailestingos sausros ir kančių Afganistane, Madagaskare ir Afrikos Kyšulyje – vien 2022 m. milijonai žmonių buvo perkelti.

Vadovaudamasis klimato veiksmų strategija, UNHCR stiprina atsaką ir didina siekius, teikdamas teisines gaires, kaip užtikrinti geresnę dėl klimato kaitos perkeltų žmonių apsaugą; mažinant aplinkos blogėjimą ir didinant atsparumą klimato kaitos aplinkoje; bei apribodami savo poveikio pėdsakus.

UNHCR taip pat didina informuotumą ir pasisako už pokyčius, dalyvaudamas daugelyje pasaulinių forumų ir procesų, pavyzdžiui, Platformoje dėl perkėlimo nelaimių metu.

Daugiau nei 108,4 mln. žmonių visame pasaulyje buvo priversti palikti savo namus dėl konfliktų, smurto ir persekiojimo (2022 m. pabaigoje), taikos ir teisingumo trūkumą išties kasdien jaučia milijonai pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų.

Kaip ne kartą pabrėžė UNHCR, dėl nesėkmės pasaulyje kuriant taiką ir užbaigiant konfliktus pasaulio gyventojų perkėlimo skaičiai kasmet pasiekia tragiškus rekordus, o kasmet vis mažiau pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų grįžta namo. 2022 metais 339 200 pabėgėlių savo noru grįžo į 38 kilmės šalis, o tai 21 proc. mažiau nei praėjusiais metais. 

Iki 2022 m. pabaigos 67 % visų pabėgėlių atsidūrė vadinamosiose užsitęsusiose krizėse, iš viso 57 pabėgėlių krizės, kurioms būdingas bent penkerių metų laikotarpis.

Teisingumo trūkumas taip pat yra tiesiogiai susijęs su dažnai nepastebimu pasauliniu iššūkiu – be pilietybės: milijonams žmonių visame pasaulyje atimama pilietybė dėl diskriminacijos ar tautybės įstatymų spragų. Pilietybės neturėjimas dažnai reiškia, kad jie netenka pagrindinių paslaugų ir teisių, pavyzdžiui, eiti į mokyklą, lankytis pas gydytoją, atidaryti sąskaitą banke ar įsigyti būstą.

Vykdydamas #IBelong-kampaniją ir visuotinį veiksmų planą, UNHCR dirba su vyriausybėmis ir partneriais, kad iki 2024 m. panaikintų pilietybės nebuvimą, pvz. siekiant  teisinės tapatybės visiems, įskaitant gimimo registraciją, įstatymų pataisas, bei siekiant išvengti naujų bepilietybės atvejų, atverti žmonėms kelią į pilietybę, taip pat geriau identifikuoti bendruomenes be pilietybės.

Padaryta didelė pažanga – įskaitant Kirgiziją, kuri 2019 m. tapo pirmąja šalimi, visiškai panaikinusia pilietybės nebuvimą savo teritorijoje, arba Dramblio Kaulo Krantą, kuri tapo pirmąja šalimi Afrikoje, priėmusia asmenų be pilietybės nustatymo ir apsaugos tvarką.

Kasmet didėjant pasauliniam priverstiniam persikėlimui, poreikis suvienyti jėgas siekiant padėti, apsaugoti ir rasti sprendimus pasaulio perkeltiesiems dar niekada nebuvo toks skubus.

UNHCR bendradarbiauja su daugiau nei 900 partnerių visame pasaulyje – nuo ​​vyriausybių ir tarptautinių organizacijų iki NVO, paprastų ir pabėgėlių vadovaujamų iniciatyvų. Dėmesys stiprinti partnerystes pabrėžiamas 2018 m. priimtame Pasauliniame pabėgėlių susitarime, kuriame raginama reaguojant į pabėgėlius, įskaitant privatų sektorių, akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę ir pačius pabėgėlius, laikytis visos visuomenės požiūrio.

Pirmajame 2019 m. Pasauliniame pabėgėlių forume, kuriame susirinko daugiau nei 3 000 dalyvių įsipareigojo iš viso daugiau nei 1 400 konkrečiais įsipareigojimais įgyvendinti Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių ambicijas. Po ketverių metų, 2023 m. gruodį, įvyko antrasis Pasaulinis pabėgėlių forumas. Tris dienas trukęs renginys paskatino įspūdingus 1 600 įsipareigojimų paremti pabėgėlius ir priimančias bendruomenes visame pasaulyje.

Vienas iš ilgalaikių UNHCR partnerių yra „Microsoft“: nuo 1999 m. kartu dirbome, kad tūkstančiai jaunų pabėgėlių įgytų skaitmeninių įgūdžių ir mokytųsi informatikos Kakuma stovykloje Kenijoje. Kitas UNHCR partneris yra mažmeninės prekybos įmonė Uniqlo, kuri nuo 2006 m. paaukojo daugiau nei 35 milijonus drabužių pabėgėliams daugiau nei 48 šalyse, taip pat suteikė tūkstančiams pabėgėlių profesinio mokymo ir pragyvenimo galimybes visoje Azijoje.