Dėl COVID-19 situacija prastėja milijonams pilietybės neturinčių žmonių visame pasaulyje, perspėja JT vyriausias pabėgėlių komisaras Filippo Grandi.
UNHCR programos dėl bepilietybės dalyvis Skopjė mieste, Šiaurės Makedonija, 2017 gegužė. Pilietybės neturėjimas paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir dažnai jiems tai neleidžia apginti savo žmogaus teisių. © UNHCR/Roger Arnold
Šešerių metų Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) kampanijos #Ibelong dėl pilietybės neturėjimo užbaigimo iki 2024 metų paminėjimui, Grandis pasisakė pasaulio lyderiams dėl asmenų be pilietybės bendruomenių įtraukimo ir apsaugojimo bei paragino imtis užtikrintų ir staigių veiksmų panaikinti pilietybės neturėjimą.
„COVID-19 pandemija parodė padidėjusį poreikį išspręsti pilitybės neturėjimo problemas ir poreikį tokius žmones integruoti. Pandemija nediskriminuoja tarp piliečių ir žmonių be pilietybės. Nei vienoje šalyje, visuomenėje are bendruomenėje nerasime interesų žmones palikti be pilietybės ar gyvenančius visuomenės užkaboriuose“ – sakė Grandi.
„Mes privalome padvigubinti pastangas, kad XXI-ame amžiuje nebeliktų užgauliojamų visuomenės narių.“
Dėl svarbių teisinių galimybių stygiaus ir dažno negalėjimo gauti būtiniausių paslaugų, dauguma pilietybės neturinčių asmenų yra politiškai ir ekonomiškai atstumti, diskriminuojami, užgauliojimami ir išnaudojimi. Daugelyje šalių pilietybės neturintys asmenys, įskaitant pilietybės neturinčius pabėgėlius, gyvena higienos standartus neatitinkančiomis sąlygomis, kurios gali padidinti susirgimų riziką.
Nors yra sunku surinkti tikslius duomenis apie pilietybės neturinčius asmenis, nes ne visuomet jie yra suskaičiuojami ar net ne visada apie juos yra įrašoma valstybiniuose registruose, tačiau UNHCR paskelbtais duomenimis egzistuoja 4,2 milijonų žmonių be pilietybės 76 šalyse. Vis dėl to manoma, kad skaičiai yra daug didesni.
Įvyko daug svarbių pokyčių dėl pilietybės neturėjimo mažinimo visame pasaulyje nuo kampanijos įkūrimo 2014 metų lapkritį. Koronaviruso pandemija paaštrino daugelį sunkumų bei socialinę ir teisinę neteisybę pilietybės neturintiems asmenims.
„Daugelis pilietybės neturinčių žmonių neturi priėjimo arba nėra įtraukti į šalies būtinosios pagalbos sistemą ar visuomenės apsaugos priemonių registrus. Per šią pandemiją jie buvo palikti labai pažeidžiamoje pozicijoje“, – teigė Grandi.
Kai kurios šalys vis dėl to parodė savo lyderiavimo įgūdžius, įtraukdami pilietybės neturinčius asmenis į jų atsaką dėl COVID-19 užtikrinant šių žmonių priėjimą prie testų, gydymo, maisto, drabužių ir kaukių. Kai kurių šalių valdžios institucijos pradėjo gimimo registraciją ir kitokią civilinio statuso dokumentaciją būtinųjų paslaugų gavimui, taip pat palaikydami būtinųjų paslaugų tiekimą, kad užkirsti kelią naujiems bepilietybės atvejams.
„Pilietybės neturėjimas yra laisvai išsprendžiama problema, kuriai galima užkirsti kelią. Tai yra politinis noras pakeisti žmogaus gyvenimą ir jo statusą visuomenėje. Vis dėl to vengimas imtis veiksmų, ypač pandemijos įkarštyje, gali turėti rimtų pasekmių žmonių gyvenimams“, – pareiškė Grandi.
„Mes skatiname valdžios institucijas išspręsti pilietybės neturėjimo problemas, kad išsaugotume ir apsaugotume gyvybes bei užtvirtintumėme, kad niekas nėra paliktas likimo valiai.“
Pastabos / papildoma informacija:
Nuo tada kai prasidėjo kampanija „#IBelong“
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
