„Brazak“, „qurabiya“, „khafeh“, baklava – tai tik keletas skanėstų iš neseniai Taline, Estijoje, atidaryto restorano „Ali Baba“, kuris specializuojasi Sirijos ir Viduržemio jūros regiono virtuvėje, meniu.
Idėjos sumanytoja Nermiin iš Sirijos negali tuo atsidžiaugti. Tiesą sakant, gaminti maistą jį pamėgo dar vaikystėje. „Mėgau gaminti nuo pat mažumės. Nuolat pagelbėdavau savo mamai virtuvėje , – sako ji. – Aš taip džiaugiuosi, kad mums pavyko, mes visi džiaugiamės“, – priduria ji kalbėdama apie savo vyrą Mohamedą ir jų draugą bei verslo partnerį Amerą, kuris taip pat kilęs iš Sirijos.
Nermiin prieš trejus metus prisijungė prie Mohamedo Estijoje. Netrukus po atvykimo jie ėmėsi ieškoti vietos įkurti kavinę. Lengva nebuvo: niekas nesutiko jiems išnuomoti patalpų. „Galbūt taip nutiko todėl, kad nesu estas – čia esu pabėgėlis, o galbūt dėl kalbos barjero. Be to, mano odos spalva kitokia“, – svarsto Mohamedas.
Nermiin taip pat priduria, kad buvo sudėtinga priprasti gyventi vienoje iš labiausiai pasaulietiškų šalių: „Pradžioje buvo sunku, žmonės žiūrėdavo į mane ir matydavo tik hidžabą, tik tai, kad aš – musulmonė. Bet galiausiai tiesiog tenka prie to priprasti.“
„Mėgau gaminti nuo pat mažumės. Nuolat pagelbėdavau savo mamai virtuvėje , – sako Nermiin.
Kaip ir palestiniečiai, Mohamadas ir Nermiin nematė galimybių karo sunaikintoje Sirijoje: „Mano vaikams ten nėra nei darbo, nei ateities. Mano sūnus Ahmadas nori tapti gydytoju, tačiau ten negalėtų atidaryti savo klinikos – jam būtų leidžiama dirbti tik ligoninėje. Tačiau čia jo situacija geresnė. Jis gali mokytis. Atvykau čia ne dėl savęs, o dėl savo vaikų.“
Mohamedas atvyko į Estiją per Rusiją, perplaukęs šalis skiriančią upę. „Su draugais sekiau GPS nuorodomis, – pasakoja jis. – Atvykęs į Estiją dviem mėnesiams buvo perkeltas į Harku sulaikymo centrą, paskui – metams į Vao pabėgėlių centrą, kol atvyko Nermiin su vaikais. Tada Taline radome butą.“
Daugiau nei dvejus metus Nermiin priimdavo užsakymus ir ruošdavo patiekalus savo pačios virtuvėje: „Tai buvo tikrai sudėtinga. Tačiau žmonėms patiko mūsų ruošiamas maistas ir jie paskatino mus atidaryti restoraną.“
Galiausiai jie rado vietą jam įkurti vietiniame Talino didžiausio priemiesčio prekybos centre. Verslas klostosi gerai, bet kiekviena diena yra naujas iššūkis – kai kuriomis dienomis restorane apsilanko 30 klientų, kitomis – vos keletas. Vasarą jie dažnai savo gaminiais prekiauja gatvės maisto festivaliuose visoje Estijoje ir panašu, kad jų maistas tampa vis populiaresnis.
Nepaisant iššūkių, Mohamendas ir Nermiin nusiteikę optimistiškai – ypač dėl savo vaikų ateities.Jų vyriausiasis sūnus, 13-ametis Ahmadas, jau laisvai kalba estiškai ir didžiuojasi savo pasiekimais mokykloje. „Baigiau su pagyrimu. Tikrai norėčiau mokytis mediciną, tačiau taip pat man patiktų būti vertėju – kalbu keturiomis kalbomis“, – sako jis.
Ameras, 27-erių metų poros verslo partneris, kreipėsi dėl prieglobsčio Estijoje tik atvykęs į šalį, nors labiau norėtų gyventi Švedijoje, kur įsikūręs jo dėdė. Prabuvęs toje šalyje du mėnesius, jis buvo išsiųstas atgal į Estiją. „Iš pradžių jaučiausi nusivylęs, bet dabar viskas gerai. Galiu aplankyti savo tėvus bei du brolius, kurie gyvena Danijoje, o ir mano tėvas mane jau kelis kartus aplankė čia.“
Prisijungęs prie Nermiin, Mohamedu ir jų šeimos, Ameras Estijoje po truputį ima jaustis it namuose. Jis galvoja apie begalę pabėgėlių, siekusių išvengti karo Sirijoje. „Daugybė žmonių prarado viską, – sako jis. – Jie nebeturi nieko. Bet čia, Estijoje, turime darbą. Turime savo verslą!“
Tam, kad pamtyti video subtitrus lietuvių kalba, paspauskite “Settings” (dešiniajame kampe apačioje), po to “Subtitles” ir pasirinkite kalbą “Lithuanian”.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
