IOM ir UNHCR sukrėstos ir sunerimusios dėl mirčių prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos

Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) yra sukrėstos dėl keturių asmenų mirties Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, reiškia užuojautą mirusiųjų šeimoms ir kviečia nedelsiant pradėti šios tragedijos tyrimą. Nors visų aukų tautybės dar nepatvirtintos, pranešama, kad du Irako piliečiai žuvo dėl hipotermijos.

Pastaraisiais mėnesiais prieglobsčio prašytojų ir migrantų grupės keliavo per Baltarusiją siekdamos prieglobsčio kaimyninėse ES šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Abi agentūros sunerimusios seka pranešimus apie priverstinį žmonių apgręžimą nuo šių valstybių sienų. Žmonės jau savaites užstrigę pasienio zonose, negaudami būtiniausios pagalbos, prieglobsčio ir kitų paslaugų. Gyvendami lauko sąlygomis ir kentėdami nuo hipotermijos daugelis atsidūrė ypatingai baisiose situacijose. Kai kurie buvo išgelbėti iš pelkių.

Pripažindamos nereguliarios migracijos keliamų iššūkių rimtumą, agentūros kviečia visas valstybes tvarkytis su esama situacija laikantis tarptautinės teisės įsipareigojimų ir kartu dirbti stengiantis išspręsti situaciją taip, kad pirmenybė būtų teikiama žmogaus teisėms.

IOM ir UNHCR ragina nedelsiant sudaryti galimybę susisiekti su nukentėjusiaisiais tam, kad būtų suteikta gyvybiškai svarbi medicininė pagalba, maistas, vanduo ir pastogė, kas ypač svarbu artinantis žiemai.

Valstybių suvereni teisė kontroliuoti savo sienas nėra nesuderinama su pagarba žmogaus teisėms bei teise prašyti prieglobsčio. Apgręžimai pasienyje kelia pavojų gyvybėms ir tarptautinės teisės požiūriu yra neteisėti.

UNHCR ir IOM toliau siekia bendradarbiauti su valdžios institucijomis ieškant būdų, kaip padėti pasienyje įstrigusiems žmonėms – nuo galimybės pradėti prieglobsčio prašymo ar šeimų susijungimo procedūras iki savanoriško grįžimo tiems, kuriems nenustatytas tarptautinės apsaugos poreikis.

IOM ir UNHCR pakartotinai pabrėžia, kad valstybės niekada neturėtų naudotis prieglobsčio prašytojais ir migrantais siekiant politinių tikslų. Valstybės turėtų solidarizuotis dalijantis pamatine atsakomybe užtikrinti pažeidžiamų žmonių apsaugą. Neleistina, kad politiniai nesutarimai dėl šios atsakomybės nusineštų gyvybes, kartu laužant valstybių tarptautines pareigas ir įsipareigojimus.