45 metų amžiaus Pavelas, 2010 metais pabėgo Iš Baltarusijos į Lietuvą, po to kai vyriausybės spaudimas opozicijos aktyvistams suintensyvėjo ir jam ten pasidarė nesaugu. Kaip ir dauguma lietuvių 1940-aisiais palikdami savo šalį tikėjosi, kad tai tik laikinam periodui, taip ir Pavelas vildamas, kad neužilgo sugrįš, atvyko į Lietuvą. Deja, bet net po 5 metų, Pavelas vis dar negali saugiai grįžti namo. Pavelo gyvenimas tęsiasi Lietuvoje, toli nuo jo artimų draugų ir šeimos.
Pavelas namuose Lietuvoje (Asmeninė nuotrauka)
© Pavel, LTH version
Pavelas užaugęs Ukrainietės ir Baltarusio šeimoje, tęsia savo tradicijas ir dirba statybų versle. Pavelas labai ilgisi savo šeimos Baltarusijoje ir būna nepaprastai laimingas, kai keturis kartus per metus jį aplanko jo dešimtmetis sūnus ir 73 metų motina.
“Visi svajoja apie grįžimą namo ir aš svajoju apie tai, kad vieną dieną galėsiu pabusti savo lovoje Minske, bet dabar ši svajonė atrodo labai toli ir nepasiekiama” dalinasi savo mintimis Pavelas. „Nuo savo namų aš esu tik 178 km, ir vis dėlto aš negalėjau dalyvauti savo tėvo laidotuvėse, neturėjau galimybės būti su savo sūnumi jo pirmąją dieną mokykloje“.
Baltarusijoje Pavelas turėjo savo verslą, tačiau ten jis buvo konfiskuotas. Vienas jo draugas buvo uždarytas į kalėjimą, o kiti pasitraukė į užsienį. Taigi ir Pavelas su draugų pagalba atvyko į Vilnių ir pradėjo statybų verslą Lietuvoje. Per Lietuvos prekybos kompaniją jis tiekia statybos reikmenis į Baltarusiją. Šiandien Pavelas yra sėkmingas verslininkas, turintis plačius verslo ir asmeninius ryšius. Taip pat jis studijuoja technologijas Mykolo Romerio universitete. Nepaisant jo sėkmingos integracijos į socialinį gyvenimą, lietuvių kalba jam tebėra iššūkis, kurį jis žada įveikti ateityje.
Šiuo metu Lietuva peržiūri savo paramos integracijai programas. 2013 metais mišri suinteresuotųjų šalių komanda, kurią sudarė atstovai iš Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Vilniaus Carito, atliko tyrimą – Pabėgėlių integracija Lietuvoje: Dalyvavimas ir įgalinimas. Tyrimo komanda norėdama išgirsti pabėgėlių patirtį ir išgyvenimus apie galimybes atkurti savo gyvenimus Lietuvoje, susitiko su 68 pabėgėliais gyvenančiais Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, taip pat Jonavoje, Kaune ir Vilniuje. Tyrimo dalyviai tarpusavyje skyrėsi amžiumi, lytimi, tautybėmis ir biografijomis. Tyrimo ataskaita išryškino daugybę sričių, kurios yra itin svarbios pabėgėlių galimybėms integruotis: pradinis priėmimas šalyje, medicininė pagalba, kalbos kursai, įdarbinimas, apgyvendinimas, socialinė integracija ir nediskriminuojanti aplinka. Pabėgėliai nuoširdžiai dalijosi savo istorijomis apie savo integraciją kiekvienoje iš minėtų sričių, be to jie pateikė keletą pasiūlymų, kaip padaryti integracijos programą Lietuvoje efektyvesnę. Ataskaita įtraukia praktinius integracijos priemonių ir projektų pavyzdžius, įgyvendintus kitose Europos Sąjungos šalyse, ypač iš Šiaurės Europos valstybių, kurios gali būti įkvėpiančiais pavyzdžiais Lietuvos valstybinėms institucijoms ir kitoms organizacijoms dirbančioms pabėgėlių integracijos srityse.
Pavelas yra vienas iš 60 milijonų pasaulyje priverstinės migracijos paliestų žmonių ir vienas iš 1000 pabėgėlių, kuriems buvo suteikta prieglobstis Lietuvoje. Priešingai nei dauguma kitų pabėgėlių, Pavelas jau turėjo draugų Lietuvoje, kurie padėjo jam įsikurti atvykus. Be to, verta paminėti, kad daugelis pabėgėlių turi sukaupę naudingų įgūdžių, žinių ir patirties iš savo gimtųjų šalių ir jie yra pasirengę prisidėti prie visuomenės gerovės, kaip produktyvūs gyventojai ir mokesčių mokėtojai. Pabėgėlių įgalinimas ir tinkamas jų aprūpinimas reikiama pagalba jų atvykimo pradžioje, yra raktas į jų sėkmingą ir ilgalaikę integraciją Lietuvoje ar kitose šalyse.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
