2015 metų konfliktai ir persekiojimas lėmė staigų priverstinio perkėlimo masto augimą visame pasaulyje: šiuo metu jo skaičiai ‒ aukščiausi kada nors fiskuoti, rodantys nepaprastas žmonių kančias. Taip teigiama šiandien paskelbtoje Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ataskaitoje.
UNHCR metinėje ataskaitoje Pasaulinės tendencijos, kurioje pateikiama priverstinio perkėlimo pasaulio mastu apžvalga, remiantis vyriausybių, agentūrų partnerių pateiktais duomenimis ir pačios organizacijos ataskaitomis, teigiama, kad 2015 metų pabaigoje priverstinis perkėlimas paveikė 65,3 mln. žmonių, palyginti su 59,5 mln. vos prieš dvylika mėnesių. Pirmą kartą žmonijos istorijoje peržengta 60 mln. riba.
Iš šių 65,3 mln. žmonių 2015 metų pabaigoje 3,2 mln. išsivysčiusios pramonės valstybėse laukė sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo (didžiausias bendras kada nors UNHCR fiksuotas skaičius), 21,3 mln. buvo po visą pasaulį išsibarstę pabėgėliai (1,8 mln. daugiau nei 2014 metais ir daugiausia nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios) ir 40,8 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, neišvykdami iš savo šalies (2,6 mln. žmonių daugiau, palyginti su 2014 metais, ir didžiausias kada nors fiksuotas skaičius).
Jei palygintume šį skaičių su viso pasaulio gyventojais, kurių yra 7,349 milijardo[1], tai reikštų, kad 1 iš 113 žmonių pasaulyje dabar yra prieglobsčio prašytojas, šalies viduje perkeltas asmuo arba pabėgėlis – tokio rizikos masto precedento UNHCR dar nėra regėjusi. Apskritai priverstinai perkeltų žmonių šiandien yra daugiau nei gyventojų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ar Italijoje1
Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio priverstinio perkėlimo skaičius augo daugumoje regionų, tačiau per pastaruosius penkerius metus jo augimo tempas suintensyvėjo dar labiau. Tam esama trijų priežasčių: pabėgėlių migraciją skatinančios aplinkybės tęsiasi ilgiau (pavyzdžiui, konfliktai Somalyje ir Afganistane jau tęsiasi tris ir keturis dešimtmečius atitinkamai), dažniau kyla dramatiškų naujų situacijų arba vėl įsiplieskia senos (šiandien didžiausi neramumai stebimi Sirijoje, tačiau per penkerius metus jų būta ir Pietų Sudane, Jemene, Burundyje, Ukrainoje, Centrinėje Afrikos Respublikoje bei kt.) ir, trečia, nuo Šaltojo karo laikų randama vis mažiau sprendimų, ką daryti su pabėgėliais ir šalies viduje perkeltais žmonėmis. Vos prieš 10 metų, t. y. 2005 metų pabaigoje, UNHCR duomenimis, kiekvieną minutę vidutiniškai 6 žmonės būdavo priversti palikti savo namus. Šiandien šis skaičius yra 24 žmonės per minutę – beveik dukart greičiau, nei spėja įkvėpti suaugęs žmogus.
„Vis daugiau žmonių bėga nuo karo ir persekiojimo, ir tai jau savaime yra nerimą keliantys dalykai, tačiau daugėja ir pačių pabėgėliams grėsmę keliančių veiksnių skaičius, ‒ sako JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi. – Kiekvienais metais bauginamai daug pabėgėlių ir migrantų žūva jūroje, sausumoje bėgantieji nuo karo atsitrenkia į uždarytas sienas. Kai kuriose šalyse politinis klimatas tampa nepalankus prieglobsčio prašytojams. Šiandien išbandomas tautų noras kartu dirbti ne tik pabėgėlių labui, bet ir bendram žmogiškajam interesui, ir mums kaip niekad reikia, kad nugalėtų vienybės dvasia.“
Iš Pasaulinių tendencijų ataskaitoje aptartų valstybių išsiskiria kelios: pabėgėliai iš Sirijos (4,9 mln.), Afganistano (2,7 mln.) ir Somalio (1,1 mln.) bendrai sudaro daugiau nei pusę visų pasaulio pabėgėlių UNHCR žinioje. Kolumbijoje (6,9 mln.), Sirijoje (6,6 mln.) ir Irake (4,4 mln.) buvo daugiausia šalies viduje perkeltų žmonių. Jemene 2015 metais fiksuotas didžiausias naujų šalies viduje perkeltų asmenų skaičius, t. y. 2,5 mln., arba 9 procentai visų šalies gyventojų.
Europa visomis jėgomis bando išspręsti daugiau nei vieno milijono Viduržemio jūra atvykusių pabėgėlių ir migrantų klausimą, prikausčiusį daugelio dėmesį 2015 metais, tačiau ataskaitoje matyti, kad didžioji pasaulio pabėgėlių dalis yra visai kitur. 2015 metais 86 procentai pabėgėlių UNHCR žinioje buvo žemų ir vidutinių pajamų šalyse šalia konfliktų židinių. Šis skaičius išauga iki 90 procentų visų pasaulio pabėgėlių, jei įtraukiami ir UNHCR giminingos organizacijos UNRWA žinioje esantys Palestinos pabėgėliai. Pasauliniu mastu daugiausia pabėgėlių priėmusi šalis buvo Turkija ‒ į ją atvyko 2,5 mln. pabėgėlių. Vertinant pagal gyventojų skaičių iš visų pasaulio valstybių Libanas buvo daugiausia pabėgėlių priėmusi šalis (183 pabėgėliai 1 000 gyventojų). Pagal santykį su ūkio dydžiu daugiausia pabėgėlių priėmusi šalis yra Kongo Demokratinė Respublika (471 pabėgėlis už kiekvieną BVP vienam gyventojui dolerį skaičiuojant pagal perkamosios galios atitikimo principą).
Išsivysčiusios pramonės valstybėse 2015 metai tapo ir rekordiniais metais pagal naujų prieglobsčio prašymų skaičių – jų pateikta du milijonai (be 3,2 mln. metų pabaigoje vis dar nagrinėtų atvejų). Daugiausia prieglobsčio prašymų pateikta Vokietijoje (441 900 prašymų), o tai rodo šalies pasirengimą priimti Viduržemio jūra į Europą bėgančius asmenis. Pagal prieglobsčio prašymų skaičių antra daugiausia tokių prašymų gavusi šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos (172 000 prašymų). Daugumą prašymų šioje šalyje pateikė nuo gaujų smurto iš Centrinės Amerikos bėgantys asmenys. Nemažai prieglobsčio prašymų gavo Švedija (156 000 prašymų) ir Rusija (152 500 prašymų).
Pagal UNHCR surinktus duomenis (ataskaitos autoriams buvo prieinami ne visi demografiniai duomenys) 2015 metais vaikai sudarė 51 procentą visų pasaulio pabėgėlių. Nerimą kelia tai, kad daugelis jų buvo atskirti nuo tėvų arba keliavo vieni. Net 98 400 prieglobsčio prašymų pateikė nelydimi arba nuo šeimų atskirti vaikai. Tai didžiausias kada nors UNHCR fiksuotas skaičius ir tragiškas atspindys to, kaip priverstinis perkėlimas visame pasaulyje neproporcingai paveikia jaunų žmonių gyvenimus.
Bendras namus palikti priverstų asmenų skaičius visame pasaulyje buvo didesnis nei bet kada iki šiol, tačiau asmenų, galinčių grįžti į namus arba rasti kokį kitą sprendimą (integruotis į visuomenę pirmoje prieglobstį pasiūliusioje šalyje arba apsigyventi kokioje kitoje šalyje), skaičius buvo nedidelis. 2015 metais į gimtąsias šalis grįžo 201 400 pabėgėlių (daugiausia į Afganistaną, Sudaną ir Somalį). Šis skaičius buvo didesnis nei bendras 2014 metų skaičius (126 800), bet vis tiek gerokai mažesnis, palyginti su XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios aukštumomis. 2015 metais 107 100 pabėgėlių apsigyveno 30 šalių – vos 0,66 procento pabėgėlių UNHCR žinioje (palyginimui 2014 metais 26 šalys priėmė apsigyventi 105 200 pabėgėlių, t. y. 0,73 procento visų UNHCR globoje esančių pabėgėlių). Metams bėgant bent 32 000 pabėgėlių tapo piliečiais, dauguma Kanadoje, šiek tiek mažiau Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir kitur.
Perkėlimo situacija 2015 metais pagal regionus (nuo didžiausio masto iki mažiausio)
UNHCR metinė ataskaita Pasaulinės tendencijos išleidžiama birželio 20 per Pasaulinę pabėgėlių dieną kartu su #WithRefugees peticijos iniciatyva. Multimedijos, susijusios su metine ataskaita Pasaulinės tendencijos, paketas su nuotraukomis, kompiuterine grafika, video ir kita medžiaga bei UNHCR medija kontaktais pasaulyje galite rasti čia.
Kontaktai Lietuvoje:
Renata Kuleš, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro atstovė Lietuvoje, tel. 8 52107416, mob. 8 640 30417, @RenataKules, [email protected]
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter