STOKHOLMAS: Henrik M. Nordentoft, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) atstovas Šiaurės ir Baltijos šalyse, neseniai baigė dviejų dienų vizitą Lietuvoje. Jis susitiko su vyriausybės atstovais, Seimo nariais ir kitais partneriais, kad aptartų Lietuvos reagavimą į esamą situaciją pasienyje su Baltarusija, taip pat prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.
Nuo metų pradžios į Lietuvą atvyko daugiau kaip 4 100 asmenų, iš kurių, pasak Lietuvos institucijų, 90 procentų paprašė prieglobsčio. Atvykusiųjų grupė labai įvairi, joje virš 40 skirtingų tautybių žmonių, dauguma jų kilę iš Irako. Grupėje daug šeimų su vaikais, taip pat mažamečių vaikų be lydinčių asmenų, pagyvenusių žmonių ir asmenų su negalia bei rimtomis sveikatos problemomis.
UNHCR atidžiai seka padėtį ir įvykius Lietuvoje ir, palaikydamas konstruktyvų dialgoją, nuolat išsako savo susirūpinimą bei požiūrį valdžios institucijoms ir vyriausybei. Taip pat buvo pateikti pastebėjimai ir rekomendacijos dėl Lietuvos vyriausybės neseniai pasiūlytų dviejų įstatymo pakeitimų (nuorodos toliau).
UNHCR pripažįsta iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria šioje precedento neturinčioje situacijoje, kurią vyriausybė taip pat vertina nacionalinio saugumo požiūriu. Be to, UNHCR smerkia valstybes, kurioms pabėgėliai ir migrantai tampa priemone siekti politinių tikslų.
Tačiau UNHCR lieka susirūpinęs, kad dėl Lietuvos reagavimo esamoje situacijoje kyla pavojus pažeisti šalies prieglobsčio sistemos vientisumą, kai taikomas ilgalaikis prieglobsčio prašytojų sulaikymas ir prieglobsčio prieinamumo ribojimas pažeidžiant Lietuvos įsipareigojimus pagal tarptautinę ir Europos teisę.
„Prieglobsčio prašymas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir ji taip pat galioja esant nepaprastajai padėčiai ar krizinėms situacijoms. Mes raginame Lietuvą laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, suteikiant galimybę prieglobsčio prašytojams gauti prieglobstį ir užtikrinant tinkamas priėmimo sąlygas bei efektyvią prieglobsčio suteikimo tvarką“, sako Henrik M. Nordentoft.
Pranešimai apie apgręžimą prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir apie grupes asmenų, įstrigusių pasienio zonose vargingomis sąlygomis ir šaltyje, kur jie negali prašyti prieglobsčio, kelia rimtą susirūpinimą. Nors valstybės turi nepriklausomą teisę ginti savo sienas, tai reikia daryti paisant žmogaus teisių, įskaitant teisę prašyti prieglobsčio.
UNHCR yra ne kartą sakęs, kad dėl apgręžimo ne tik kyla pavojus gyvybėms, bet tai taip pat yra neteisėta pagal tarptautinę teisę. Atsakomybę apsaugoti pažeidžiamus žmones valstybės turi pasidalinti solidariai, ir reikia vengti visų veiksmų, kuriais keliamas pavojus pabėgėlių ir migrantų gyvybei.
UNHCR žino, kad Lietuva stengiasi pagerinti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas ir pašalinti trūkumus šioje srityje. Tačiau dauguma jų, įskaitant pažeidžiamas grupes, toliau apgyvendinama uždarose ir nepaprastai perpildytose vietose, kuriose nėra tinkamų pagrindinių paslaugų. Kai kurios grupės taip buvo laikomos ilgiau kaip tris mėnesius, ir tai labai pakenkė jų gerovei. Artėjant žiemai, situacija tampa ypač sudėtinga.
Todėl UNHCR paragino Lietuvą užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir niekada netaikomas vaikams, taip pat padidinti pastangas suteikti tinkamas priėmimo sąlygas, kad būtų apsaugota prieglobsčio prašytojų gyvybė ir sveikata.
„Per trumpą laiką netikėtai atvykus dideliam asmenų skaičiui, Lietuvos vyriausybė ir institucijos susidūrė su precedento neturinčia situacija. Tačiau, padedant Europos Sąjungai, ši situacija turi būti valdoma, o Lietuva privalo didinti pastangas pašalinti esamus trūkumus ir užtikrinti priėmimo sąlygas, kurios atitinka žmogaus teisių standartus“, sako Henrik M. Nordentoft.
Kartu su kitomis atitinkamomis organizacijomis partnerėmis UNHCR išreiškė savo pasirengimą toliau remti institucijas joms reaguojant į susidariusią padėtį.
Taip pat žr.:
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
