© UNHCR/Rocco Nuri
Šiandien JT pabėgėlių agentūra UNHCR ragina pasaulio lyderius dėti daugiau pastangų puoselėjant taiką, stabilumą ir bendradarbiavimą, kad būtų sustabdyta ir pradėta keisti beveik dešimtmetį trunkanti smurto ir persekiojimo sukelto asmenų perkėlimo tendencija.
Kaip teigiama šiandien Ženevoje paskelbtoje UNHCR naujausioje metinėje pasaulinių tendencijų ataskaitoje, nepaisant pandemijos, žmonių, bėgančių nuo karo, smurto, persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo, skaičius 2020 m. išaugo iki beveik 82,4 mln. Tai vėlgi padidėjimas keturiais procentais, palyginti su jau rekordiškai dideliu 79,5 mln. skaičiumi, buvusiu 2019 m. pabaigoje.
Ataskaitoje nurodoma, kad iki 2020 m. pabaigos UNHCR žinioje buvo 20,7 mln. pabėgėlių, taip pat 5,7 mln. pabėgėlių iš Palestinos ir 3,9 mln. venesueliečių, perkeltų į kitas šalis. Dar 48 milijonų žmonių pasitraukė iš vienos vietos į kitą savo šalies viduje. Kiti 4,1 mln. paprašė prieglobsčio. Šie skaičiai rodo, kad nepaisant pandemijos ir raginimų sudaryti visuotines paliaubas, konfliktas ir toliau vijo žmones iš savo namų.
„Už kiekvieno skaičiaus yra asmuo, priverstas palikti savo namus, ir perkėlimo, išmetimo bei kančios istorija. Jie nusipelno mūsų dėmesio ir paramos ne tik teikiant humanitarinę pagalbą, bet ir ieškant sprendimų jų padėčiai pagerinti“.
„Nors 1951 m. Pabėgėlių konvencijoje ir Pasauliniame susitarime dėl pabėgėlių yra nustatyta teisinė sistema bei priemonės, skirtos reaguoti į asmenų perkėlimą, mums reikia daug didesnės politinės valios sprendžiant konfliktus ir kovojant su persekiojimu, dėl kurių žmonės bėga pirmiausiai“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi.
Mergaitės ir berniukai iki 18 metų sudaro 42 proc. visų priverstinai perkeltų žmonių. Jie yra ypač pažeidžiami, ypač kai krizės tęsiasi metų metus. Nauji UNHCR vertinimai rodo, kad 2018 – 2020 m. beveik vienas milijonas vaikų gimė kaip pabėgėliai. Daugelis jų gali likti pabėgėliais ir ateinančiais metais.
„Tragedija, kai tremtyje gimsta tiek daug vaikų, turėtų būti pakankama priežastis dėti kur kas daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią konfliktams ir smurtui bei juos nutraukti“, – teigė F. Grandi.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2020 m. pandemijos kulminacijos metu daugiau nei 160 šalių uždarė savo sienas, o 99 valstybės netaikė išimčių apsaugos ieškantiems žmonėms. Vis dėlto patobulintomis priemonėmis, tokiomis kaip medicininė patikra pasienyje, sveikatos pažymėjimas ar laikinas karantinas atvykus, supaprastintos registracijos procedūros ir nuotoliniai pokalbiai, vis daugiau šalių, nors ir bandydamos sustabdyti pandemijos plitimą, rado būdų, kaip užtikrinti prieglobsčio prieinamumą.
Kol vieni ir toliau bėgo kirsdami sienas, milijonai kitų persikėlė savo šalių teritorijose. Daugiausia dėl krizių Etiopijoje, Sudane, Sahelio šalyse, Mozambike, Jemene, Afganistane ir Kolumbijoje šalies viduje perkeltų žmonių skaičius išaugo daugiau nei 2,3 mln.
Per 2020 m. į savo namus grįžo maždaug 3,2 mln. šalies viduje perkeltųjų ir tik 251 000 pabėgėlių – atitinkamai 40 ir 21 proc. mažiau nei 2019 m. Dar 33 800 pabėgėlių buvo natūralizuoti prieglobsčio šalyse. Pabėgėlių apgyvendinimo srityje užfiksuotas kardinalus kritimas – praėjusiais metais buvo apgyvendinta tik 34 400 pabėgėlių, tai yra žemiausias lygis per 20 metų – tokia sumažėjusio perkėlimo vietų skaičiaus bei Covid-19 pasekmė.
„Ieškant sprendimų būtina, kad pasaulio lyderiai ir kiti įtakingi žmonės pamirštų savo skirtumus, atsisakytų egoistinio požiūrio į politiką, o susitelktų ties konfliktų prevencija ir sprendimu bei pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimu“, – sakė F. Grandi.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
