Apskaičiuota, kad nepaisant Europos pakrantes pasiekiančių žmonių skaičiaus sumažėjimo, 2018 m. Viduržemio jūros regione žuvo ar dingo be žinios 2,275 asmenys.
© UNHCR/Hereward Holland
2018 m. gyvybę prarado nerimą keliantis Europą per Viduržemio jūrą pasiekti bandžiusių pabėgėlių ir migrantų skaičius – dėl paieškų ir gelbėjimo operacijų finansavimo sumažinimo Viduržemio jūra išlieka mirtingiausia jūrų perkėla pasaulyje. Naujausioje UNHCR – Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros išleistoje „Desperate Journeys“ (Desperatiškos kelionės) ataskaitoje šiandien skelbiama, kad kasdien prarandama vidutiniškai po šešių žmonių gyvybes.
Apskaičiuota, kad nepaisant Europos pakrantes pasiekiančių žmonių skaičiaus sumažėjimo, 2018 m. Viduržemio jūros regione žuvo ar dingo be žinios 2,275 asmenys. Iš viso į Europą atvyko 139,300 pabėgėlių ir migrantų, tai – mažiausias skaičius per penkerius metus.
JT pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras Filippas Grandis teigia, kad “Gyvybių gelbėjimas jūroje nėra nei pasirinkimas, nei politinis klausimas, bet nuo seno galiojantis įsipareigojimas.” „Jei turime drąsos ir viziją matyti toliau, už kito laivo, galime sustabdyti šias tragedijas ir priimti ilgalaikį regioninio bendradarbiavimo principą, kurio pagrindas būtų žmogaus gyvybė ir orumas.”
Ataskaitoje aprašoma, kaip kai kurių Europos valstybių politikos pokyčiai nulėmė daugybę incidentų, kurių metu daugybė žmonių buvo palikti jūroje dienų dienas, laukiant leidimo prisišvartuoti. NVO laivai ir jų įgulos susidūrė su vis didesniais paieškos ir gelbėjimo operacijų apribojimais. Kelionės iš Libijos į Europą metu jūroje žūsta kas penkioliktas žmogus – tai žymiai daugiau nei 2017 m. Tūkstančiai žmonių buvo sugrąžinti į Libiją, kur susidūrė su siaubingomis sąlygomis sulaikymo centruose.
Daugeliui įsikūrimas Europoje buvo paskutinė stotelė siaubingoje jų kelionėje, kurioje jie patyrė kankinimus, prievartavimus ir seksualinius išpuolius bei pavojų būti pagrobti ir kalinami, siekiant gauti išpirką. Šalys privalo imtis skubių veiksmų, kad kontrabandos tinklai būtų pašalinti, o šių nusikaltimų vykdytojai būtų teisiami.
Vis dėlto, kai kuriais aspektais galima įžvelgti vilties. Nepaisant politinės aklavietės vykdant regioninį jūrų gelbėjimo ir išlaipinimo metodą, kurio praėjusių metų birželio mėnesį reikalavo JT Pabėgėlių agentūra ir TMO, kelios valstybės įsipareigojo priimti žmones, išgelbėtus Viduržemio jūros centriniame regione – tai potencialus pagrindas nuspėjamam ir ilgalaikiam sprendimui. Valstybės taip pat pažadėjo tūkstančius persikėlimo vietų pabėgėliams iš Libijos evakuoti.
Ataskaitoje taip pat atskleisti svarbūs pabėgėlių ir migrantų naudojamų maršrutų pokyčiai. Pirmą kartą per pastaruosius metus Ispanija tapo pagrindiniu atvykimo į Europą centru, nes apie 8 000 žmonių atvyko sausuma (per Seutos ir Melijos anklavus) ir dar 54 800 žmonių sėkmingai kirto pavojingą Vakarų Viduržemio jūrą. Todėl Vakarų Viduržemio jūros regione mirties atvejų skaičius nuo 2017 metų padidėjo beveik keturis kartus – nuo 202 iki 777. 2018 m. į Italiją atvyko apie 23 400 pabėgėlių ir migrantų – tai penkis kartus mažiau nei praėjusiais metais. Graikija sulaukė panašaus keliavusiųjų jūra skaičiaus – apie 32 500, lyginant su 30 000 žmonių 2017 metais, tačiau beveik tris kartus padaugėjo žmonių, atvykstančių per sausumos sieną su Turkija.
Kitur Europoje Bosnija ir Hercogovina užregistravo apie 24 000 atvykusių pabėgėlių ir migrantų, keliavusių per Vakarų Balkanus. Kipras sulaukė keleto laivų, vežančių Sirijos pabėgėlius iš Libano, o metų pabaigoje į Jungtinę Karalystę atvyko nedidelis skaičius žmonių, atkeliavusių iš Prancūzijos.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
