Najmo tebuvo vienuolika, kai ji pabėgo nuo šiurpios Somalio realybės ir sutartos santuokos. Šiandien ji kuria vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, kuriais siekia padrąsinti merginas kovoti už savo teises.
„Socialiniai tinklai – galinga jėga, jais galiu perduoti tai, ką noriu pasakyti, iki pat kaimų Somalyje“, – teigia Najmo. Nuotrauka: UNHCR © / Max-Michel Kolijn
„Norėčiau, kad pasaulis būtų panašesnis į mano tėvus ir mūsų šeimą, – sako Najmo. – Mes ne tos pačios spalvos, ne iš tos pačios šalies, net mūsų religija ne ta pati, tačiau vis tiek esame šeima, vienas kitu rūpinamės ir vienas kitą mylime.“
Najmo buvo 11 metų, kai mirė jos tėvas. Somalyje tuo metu jau buvo pavojinga gyventi, ir jos dėdė nusprendė, kad Najmo turėtų ištekėti už savo tris kartus už ją vyresnio pusbrolio. Najmo atsisakė, tačiau šeima ją privertė įsikelti gyventi kartu su gerokai vyresniu vyru. Vieną naktį ji nusprendė pabėgti ir įšoko į autobusą, važiuojantį į sostinę.
„Man tebuvo vienuolika, tačiau jau supratau, kad taip neturėtų būti. Buvau tik vaikas. Todėl pabėgau.“ Somalį Najmo paliko, kai jai buvo trylika. Ji buvo vieniša ir išsigandusi, tačiau pasiryžusi išgyventi.
Žmonės klausdavo: „Kur tavo tėvai? Kodėl jie tau leido išvykti?“ Aš atsakydavau: „Negaliu pasakyti, kad mano tėvai leido man išvykti. Aš pati sau tai leidau.“
Najmo dabar 20 metų ir ji gyvena Reikjavike su globėjų šeima; jie taip pat turi nedidelį namuką už miesto, jame šeima leidžia savaitgalius. Nuotrauka: UNHCR © / Max-Michel Kolijn
Najmo mokykloje su geru draugu Haukuru. Nuotrauka: UNHCR © / Max-Michel Kolijn
Najmo keliavo per Sacharą su nepažįstamais didelio sunkvežimio priekaboje. Jai teko matyti mirtinai sutraiškomus žmones. Kelionė per dykumą truko 28 dienas.
„Tiesiog žiūrėdavau į smėlį. Žinojau, kad nieko negaliu padaryti. Jei sunkvežimis būtų sugedęs, nė vienas iš mūsų nebūtų išgyvenęs“, – prisimena ji.
Ji kirto Libiją ir maža valtimi perplaukė Viduržemio jūrą. Po trejų metų kelionių ir nuolatinės baimės kažkas pasiūlė padėti jai pasiekti Kanadą, bet pareigūnai sulaikė Najmo, kai ji bandė persėsti Islandijoje, ir perdavė ją tiesiai į vaikų apsaugos tarnybos rankas.
„Pirmiausia jie manęs paklausė, ką norėčiau daryti, ir nedelsdama atsakiau, kad noriu mokytis, – pasakoja Najmo. – Man jau buvo šešiolika, o mokyklos nebelankiau nuo vienuolikos. Žinojau, kad išsilavinimas – pirmasis žingsnis, leisiantis man pradėti naują gyvenimą ir atversiantis duris į ateitį.“
Najmo iš karto pradėjo lankyti mokyklą ir pateko į globėjų šeimą. Įsikūrusi ir pramokusi truputį islandų kalbos ji suprato, kad turi ką pasakyti ir nori kuo greičiau tuo pasidalinti su visu pasauliu.
Najmo globėjas Finnbogi Björnsonas padeda jai gaminti atšvaitus, kad vaizdo įrašų kokybė būtų geresnė. „Noriu, kad Najmo siektų savo svajonių ir užaugusi susikurtų geriausią, kokį tik įmanoma, gyvenimą“, – sako Finnbogi. Nuotrauka: UNHCR © / Max-Michel Kolijn
„Mergaitės iš Somalio, kurios ten negyvena, turi daugiau galimybių. Daugiau galimybių tapti tokiomis moterimis, kokiomis jos gali būti. Kuriu vaizdo įrašus siekdama įkvėpti jaunus žmones, o ypač suteikti daugiau ryžto merginoms kovoti už savo teises. Noriu joms parodyti, kad ir jos gali pasiekti kažko daugiau.“
Globėjai padeda jai įgyvendinti svajonę – padėjo su vaizdo įranga ir jos naujasis tėtis Finnbogi, besidomintis fotografija, padėjo jai savo kambaryje įkurti nedidelę studiją su šviesomis ir atšvaitais, kuriuos jie pagamino drauge.Najmo įrašų „Facebook“ ir „YouTube“ žiūrovų skaičius ėmė augti, ir dabar ji jau turi daugiau nei 60 tūkstančių sekėjų.
„Socialiniai tinklai – galinga jėga, jais galiu perduoti tai, ką noriu pasakyti, iki pat kaimų Somalyje. Kažkas, besirūpinantis kupranugariais ir avimis, gali paprasčiausiai atsidaryti „Facebook“, žiūrėti mano įrašus ir pasisemti idėjų. Noriu padėti Somalio moterims ir mergaitėms. Noriu įkvėpti jas mokytis, kovoti už savo teises.“
Najmo įrašuose kalba apie išsilavinimą, moterų lyties organų žalojimą, priverstines santuokas ir moterų teises. Ji taip pat kalba apie kultūros normas, religiją, politiką ir smurtą prieš moteris. Jos nuomonė ne visada sulaukia palaikymo.
„Daug žmonių pyksta ant manęs, jie rašo bjaurius komentarus – viskas todėl, kad neprisidengiu plaukų, kalbu drąsiai. Tačiau jei niekas apie tai nekalbės, tas blogis tęsis. Ir tai priklauso nuo mūsų, moterų. Reikia, kad daugiau moterų išdrįstų pasirodyti ir prabilti.“
Najmo dabar 20 metų ir ji tęsia kovą už mergaičių teises; ji keliauja aplink pasaulį su įvairiomis organizacijomis ir jaunimo grupėmis. Žmonėms įdomu, ką ji nori pasakyti. Kadangi ji dabar saugiai gyvena Islandijoje kaip pabėgėlė, Najmo gali toliau kalbėti nerizikuodama gyvybe. Jos įrašai skirti mergaitėmis ir moterims visame pasaulyje, tačiau ji taip pat nori padrąsinti būtent somalietes, gyvenančias Europoje ir kituose pasaulio kraštuose.
„Dabar turime daugiau galimybių; turime mokytis, turime dirbti ir kovoti kartu, kad mes, moterys, vieną dieną galėtume grįžti į taikų Somalį ir drauge kurti šią šalį.“
***
Žiūrėkite vaizdo įrašą apie Najmo (pateikiamas toliau). Subtitrų kalbą galite pakeisti spustelėję nustatymų ženkliuką dešiniajame kampe.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
