© UNHCR/Reuben Lim Wende
Naujos ataskaitos duomenys atskleidžia, kad nuo karo, smurto ir persekiojimo priversti bėgti žmonės vis dažniau atsiduria pasaulinės klimato krizės priešakyje. Dėl tokios padėties jie susiduria su mirtinomis grėsmėmis, tačiau jiems trūksta lėšų ir paramos, reikalingos prisitaikyti.
Ataskaitoje, kurią bendradarbiaudama su 13 ekspertų organizacijų, mokslinių tyrimų institucijų ir pabėgėlių grupių šiandien paskelbė JT pabėgėlių agentūra (UNHCR), remiamasi naujausiais duomenimis ir atskleidžiama, kaip klimato kaitos padariniai yra susiję su konfliktais, dėl kurių jau ir taip pavojuje atsidūrę žmonės atsiduria dar baisesnėje padėtyje.
Trys ketvirtadaliai iš daugiau kaip 120 milijonų savo namus palikti priverstų asmenų visame pasaulyje gyvena šalyse, kurioms didelį poveikį daro klimato kaita. Pusė jų yra vietovėse, kuriose vyksta konfliktai ir kyla dideli klimato pavojai, pvz. Etiopijoje, Haityje, Mianmare, Somalyje, Sudane ir Sirijoje.
Kaip teigiama „Pabėgimas neįmanomas. Klimato kaitos, konfliktų ir priverstinio persikėlimo priešakyje“ ataskaitoje, iki 2040 m. šalių, susiduriančių su ekstremaliais klimato kaitos pavojais, skaičius turėtų išaugti nuo 3 iki 65, o didžiojoje daugumoje šių šalių gyvens asmenys, kurie buvo priversti palikti savo namus. Taip pat prognozuojama, kad iki 2050 m. daugumoje pabėgėlių gyvenviečių ir stovyklų padvigubės ekstremalaus karščio dienų.
„Pažeidžiamiausiems pasaulio žmonėms klimato kaita yra žiauri realybė, kuri turi didelę įtaką jų gyvenimui“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi. – Kritiška klimato padėtis skatina asmenis priverstinai palikti savo namus regionuose, kuriuose ir taip gyvena daug žmonių, išvarytų iš savo namų dėl konfliktų ir nesaugumo. Ši situacija dar labiau apsunkina jų padėtį ir žmonės neturi saugios vietos gyventi.“
Pavyzdžiui, niokojantis konfliktas Sudane privertė bėgti milijonus žmonių, tarp jų 700 000 žmonių, persikėlusių į Čadą, kuris jau dešimtmečius priima pabėgėlius ir yra viena iš labiausiai klimato kaitos veikiamų šalių. Tuo pat metu daugelis nuo konfliktų pabėgusių, bet Sudane likusių žmonių bus priversti persikelti dėl šalį užklupusių didelių potvynių.
Be to, 72 proc. pabėgėlių iš Mianmaro ieškojo prieglobsčio Bangladeše, kur gamtos pavojai, tokie kaip ciklonai ir potvyniai, yra itin ekstremalūs.
„Mūsų regione, kuriame daugybė žmonių jau daugelį metų yra priversti palikti savo namus, aiškiai matome klimato kaitos padarinius“, – sakė Pietų Sudane gyvenanti klimato aktyvistė ir buvusi pabėgėlė Grace Dorong. – Tikiuosi, kad šioje ataskaitoje pateikti žmonių balsai padės sprendimų priėmėjams suprasti, kad jei nebus imtasi priemonių, priverstinis persikėlimas ir klimato kaitos poveikis dar labiau suintensyvės. Tačiau jei jie į mus įsiklausys, mes galėsime tapti sprendimo dalimi.“
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad kovos su klimato kaita finansavimas nepasiekia pabėgėlių, priimančiųjų bendruomenių ir kitų asmenų nestabiliose ir karo draskomose šalyse, todėl jų galimybės prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio sparčiai blogėja.
Šiuo metu itin nestabilios valstybės gauna tik apie 2 JAV dolerius vienam asmeniui per metus prisitaikymo prie klimato kaitos lėšų. Tai yra stulbinančiai mažas skaičius, palyginti su 161 JAV doleriu vienam asmeniui stabiliose valstybėse. Kai lėšos pasiekia nestabilias valstybes, daugiau nei 90 proc. jų skiriama sostinėms, o kitos vietovės jas gauna retai.
Šie duomenys paskelbti COP29 konferencijoje Baku (Azerbaidžanas), kurioje JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) ragina didinti kovos su klimato kaita finansavimą, kad jis pasiektų tuos, kuriems jo labiausiai reikia. Pabėgėlių agentūra taip pat ragina valstybes apsaugoti savo namus priverstus palikti asmenis, kuriems kyla papildoma klimato nelaimių grėsmė, ir suteikti jiems bei juos priimančioms bendruomenėms galimybę dalyvauti finansinių ir politinių sprendimų priėmimo procese.
„Ekstremali klimato kaitos situacija yra didžiulė neteisybė“, – sakė Grandi. – Priversti bėgti žmonės ir juos priglaudusios bendruomenės yra mažiausiai atsakingos už išmetamą anglies dioksido kiekį, tačiau moka didžiausią kainą. Milijardai dolerių, skiriami kovos su klimato kaita finansavimui, jų nepasiekia, o humanitarinė pagalba negali tinkamai užpildyti vis didėjančio atotrūkio. Sprendimai yra ranka pasiekiami, tačiau reikia imtis skubių veiksmų. Be tinkamų išteklių ir paramos nukentėjusieji atsidurs spąstuose.“
PABAIGA
Pastaba redaktoriams
Transliuotojams, naujienų agentūroms ir kitiems žiniasklaidos specialistams: nuotraukas ir filmuotą medžiagą atsisiųskite čia.
„Pabėgimas neįmanomas. Klimato kaitos, konfliktų ir priverstinio persikėlimo priešakyje“ ataskaita bus oficialiai paskelbta 2024 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP29) Baku metu 2024 m. lapkričio 12 d. 14.30 val. vyksiančioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvaus JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi ir kovotoja už pabėgėlių teises klimato kaitos akivaizdoje Grace Dorong.
Tai pirmoji UNHCR skelbta klimato ataskaita, kurioje nagrinėjama klimato kaitos ir priverstinio persikėlimo sandūra, dabartinio kovos su klimato kaita finansavimo spragos, teisinės apsaugos nukentėjusiems asmenims ateitis ir poreikis investuoti į atsparumo projektus nestabilioje ir konfliktų paveiktoje aplinkoje. Rengdami šią ataskaitą suvienijome jėgas su 13 ekspertų organizacijų, mokslinių tyrimų įstaigų ir pabėgėlių organizacijų.
UNHCR vyriausiųjų pareigūnų komanda dalyvauja COP29 Baku ir siekia užtikrinti, kad į diskusijas ir sprendimus aukščiausiojo lygio susitikime būtų įtrauktas savo namus palikti priverstų asmenų likimas ir jų neatidėliotinas apsaugos, finansavimo ir paramos poreikis.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
