Kaip teigiama šiandien paskelbtame Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) pranešime dėl pasaulinių tendencijų, pasaulyje dėl karo, smurto ir persekiojimo užfiksuota pati didžiausia istorijoje priverstinė migracija.
Naujame Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros pranešime dėl pasaulinių tendencijų (šis pranešimas – tai pagrindinis organizacijos atliekamas metinis priverstinės migracijos tyrimas) nurodoma, kad baigiantis 2016 m. pasaulyje buvo 65,6 milijono priverstinai migravusių žmonių – apie 300 000 tūkstančių daugiau nei praėjusiais metais. Šie skaičiai rodo, kad pasaulyje esama nepaprastai daug žmonių, kuriems reikia apsaugos.
Šiuos 65,6 milijonus žmonių sudaro trys svarbios grupės. Pirma – pabėgėliai. Jų yra 22,5 milijono – tiek daug pabėgėlių pasaulyje yra pirmą kartą. Iš jų 17,2 milijono pabėgėlių rūpinasi Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra, o likusi dalis yra seserinės organizacijos, Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams agentūros Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), užregistruoti Palestinos pabėgėliai. Sirijoje vykstantis konfliktas lemia, kad iš šios šalies išvyksta didžiausias pabėgėlių skaičius (5,5 milijono), bet 2016 m. atsirado nauja šalis, iš kurios išvyko daugiausia pabėgėlių – tai Pietų Sudanas. Dėl 2016 m. liepą tragiškai nutrūkusių pastangų užtikrinti taiką iš šios šalies iki metų pabaigos išvyko 739 900 žmonių (šiandien jų yra jau 1,87 milijono).
Antra grupė yra žmonės, priversti migruoti šalies viduje. Jų skaičius 2016 m. pabaigoje siekė 40,3 milijono, palyginti su 40,8 mln. praėjusiais metais. Daugiausia priverstinai migravusių šalies viduje yra Sirijoje, Irake ir Kolumbijoje, kurioje vis dar labai didelis šalies viduje migravusių žmonių skaičius. Vis dėlto priverstinės migracijos šalies viduje problema yra pasaulinio masto ir tokie žmonės sudaro beveik du trečdalius viso pasaulyje priverstinai migravusių žmonių skaičiaus.
Trečia grupė yra prieglobsčio prašytojai. Tai žmonės, kurie pabėgo iš savo šalies ir prašo tarptautinės apsaugos kaip pabėgėliai. 2016 m. pabaigoje prieglobsčio prašančių žmonių skaičius pasaulyje buvo 2,8 mln.
Viso to pasekmės rodo, kokią milžinišką kainą žmonėms tenka sumokėti dėl karo ir persekiojimo: 65,6 milijono pabėgėlių reiškia, kad vidutiniškai vienas iš 113 žmonių pasaulyje šiandien yra priverstinai migravęs. Toks žmonių skaičius viršija Jungtinės Karalystės, kuri yra 21-a daugiausia gyventojų turinti šalis, gyventojų skaičių.
Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi teigia, kad „toks skaičius, iš kokios perspektyvos bepažvelgtume, yra nepriimtinas ir iškalbingiausiai rodo, kaip reikia solidarių pastangų ir bendro tikslo, siekiant išvengti krizių ir jas įveikti bei kaip būtina visiems drauge užtikrinti, kad pabėgėliai, priverstinai migravusieji šalies viduje ir prieglobsčio prašytojai būtų apsaugoti ir kad jais būtų pasirūpinta, kol bus rastas sprendimas. Mes privalome padaryti daugiau dėl šių žmonių. Pasaulyje, kuriame vyksta konfliktas, reikia ryžto ir drąsos, o ne baimės.“
Viena iš pagrindinių pranešimo dėl pasaulinių tendencijų išvadų – nauja priverstinė migracija tebėra labai didelė. 65,6 milijonai žmonių visame pasaulyje yra priverstinai migravę. 2016 m. priverstina migravo 10,3 milijono žmonių; apie du trečdaliai jų (6,9 milijono) bėgo nuo grėsmės savo šalies viduje. Tai reiškia, kad kas tris sekundes – trumpesnį laiką, nei užtrunka perskaityti šį sakinį – savo namus palikti būna priverstas bent vienas žmogus.
Tuo pačiu metu 2016 m. matyti ir padėties gerėjimo perspektyvų – dalis pabėgėlių ir priverstinai šalies viduje migravusių žmonių grįžo namo, kai kurie galėjo pasinaudoti kitais sprendimais, tokiais kaip apgyvendinimas trečiosiose šalyse. 37 šalys sutiko, kad jose būtų apgyvendinti iš viso 189 300 pabėgėlių. Apie pusė milijono kitų pabėgėlių galėjo grįžti į savo gimtąsias šalis, o apie 6,5 milijono priverstinai šalies viduje migravusių žmonių grįžo į savo gimtąsias vietas, nors daugelis grįžo tikrai ne pačiomis geriausiomis sąlygomis ir jų ateitis tebėra neaiški.
2016 m. pabaigoje dauguma pabėgėlių pasaulyje (84 procentai) gyveno mažas ar vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o kas trečias pabėgėlis (4,9 milijono žmonių) glaudėsi mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šis didžiulis disbalansas rodo keletą dalykų, be kita ko – kad tebestinga tarptautinio sutarimo pabėgėlių priėmimo klausimu ir kad konflikto regionai ribojasi su daugeliu neturtingų šalių. Jis taip pat demonstruoja poreikį, kad šalys ir bendrijos paremtų pabėgėlius ir kitus priverstinai migravusius žmones, kad jie būtų patikimai aprūpinti ištekliais ir pagalba. Išteklių ir pagalbos stoka gali sukelti nepastovumą, turėti pasekmių gyvybę gelbstinčiai humanitarinei veiklai arba priversti dar kartą migruoti.
Pagal gyventojų skaičių Sirija vis dar yra šalis, kurioje tiek šalies viduje, tiek į užsienio šalis kaip pabėgėliai ar prieglobsčio prašytojai priverstinai migravo daugiausia žmonių – 12 milijonų (beveik du trečdaliai Sirijos gyventojų). Nekalbant apie jau seniai susidariusią Palestinos pabėgėlių padėtį, antra šalis pagal priverstinai migravusių gyventojų skaičių yra Afganistanas (4,7 milijono), toliau Irakas (4,2 milijono) ir Pietų Sudanas (iš šios šalies yra greičiausiai pasaulyje augantis priverstinai migravusių žmonių skaičius – iki metų pabaigos namus palikti buvo priversti 3,3 milijono gyventojų).
Neproporcinga kančių našta ir toliau tenka vaikams, kurie pasaulyje sudaro pusę pabėgėlių, daugiausia dėl to, kad jie pažeidžiamesni. Matome tragiškus skaičius – 75 000 prieglobsčio prašymų gauta iš vaikų, kurie keliavo vieni arba buvo atskirti nuo savo tėvų. Pranešime teigiama, kad net ir šis skaičius greičiausiai nepakankamai atspindi tikrąją padėtį.
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros apytiksliais duomenimis, 2016 m. pabaigoje ne mažiau kaip 10 milijonų žmonių neturėjo pilietybės arba jiems grėsė jos netekti. Tačiau šalių valdžios institucijų surinkti ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrai perduoti duomenys rodo, kad 74 šalyse tebuvo 3,2 milijono pilietybės neturinčių žmonių.
Pranešimas dėl pasaulinių tendencijų yra statistinis priverstinės migracijos įvertinimas ir todėl jame neatsispindi kai kurie pagrindiniai 2016 m. pabėgėlių reikalų srityje įvykę pokyčiai. Tai yra, pavyzdžiui, daugelyje šalių padidėjęs prieglobsčio klausimų politizavimas, kai kuriuose regionuose didinami galimybių gauti apsaugą apribojimai, nors yra ir teigiamų pokyčių – 2016 m. rugsėjį įvyko istoriniai aukščiausiojo lygio susitikimai pabėgėlių ir migrantų klausimais, priimta principinė Niujorko deklaracija, naujas visos visuomenės įsitraukimo sprendžiant priverstinės migracijos problemas principas, kurį pirmą kartą pradedama taikyti pagal visapusišką reagavimo į pabėgėlių problemą sistema bei neslopstantis didžiulis pabėgėlius priimančių šalių ir pagalbą teikiančių šalių dosnumas pabėgėliams ir kitiems priverstinai migravusiems gyventojams.
UNHCR rengia savo pranešimą dėl pasaulinių tendencijų remdamasi savo turimais duomenimis, iš partnerio – Priverstinės migracijos šalies viduje stebėjimo centro – gautais duomenimis ir šalių valdžios institucijų pateiktais duomenimis.
Kontaktai:
Liaison / Associate External Relations Officer | Spokesperson for Lithuania
Office: +370 5210 7416
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
