Tai yra UNHCR Europos regiono direktoriaus Philippe Leclerc kuris gali būti cituojamas naudojant pranešimo tekstą, 2024 m. vasario 20 d. spaudos konferencijoje Jungtinių Tautų rūmuose Ženevoje skaityto pranešimo santrauka.
© UNHCR/Alina Kovalenko
Dėl dvejus metus Ukrainoje trunkančio karo, kai visoje šalyje masiškai griaunami pastatai, vyksta nuolatinis šalies apšaudymas ir raketų atakos, milijonų savo namus palikti priverstų asmenų ateitis tebėra apgaubta nežinomybės šydo.
Karui tęsiantis, humanitarinės sąlygos Ukrainoje tebėra sunkios – maždaug 40 proc. gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba ir apsauga. Daugeliui gyventojų tai ne pirmoji akistata su karu ir persikėlimu. Šią savaitę sukanka 10 metų nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios.
Šiuo metu beveik 6,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos ieško prieglobsčio visame pasaulyje, o apie 3,7 mln. žmonių yra priversti palikti savo namus šalies viduje.
Remiantis preliminariais neseniai JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) atlikto tyrimo duomenimis, dauguma apklaustųjų Ukrainos pabėgėlių ir savo namus šalies viduje palikti priverstų asmenų (atitinkamai 65 proc. ir 72 proc.) vis dar išreiškė norą vieną dieną sugrįžti namo. Tačiau tokių apklaustųjų dalis sumažėjo, nes vis daugiau jų išsakė neapibrėžtumą ir neaiškumą dėl vykstančio karo.
UNHCR tyrimas „Pristabdyti gyvenimai: pabėgėlių, asmenų, sugrįžusiųjų į savo šalį, ir Ukrainos viduje savo namus palikti priverstų asmenų ketinimai ir perspektyvos“, grindžiamas šių metų sausio ir vasario mėnesiais atliktais interviu su maždaug 9 900 Ukrainos pabėgėlių, savo namus šalies viduje palikti priverstų asmenų ir sugrįžusiųjų į savo namus po perkėlimo šalyje ir už jos ribų.
Apklausoje dalyvavę savo namus priversti palikti asmenys nurodė, kad pagrindinis veiksnys, trukdantis jiems grįžti, yra Ukrainoje vyraujantis nesaugumas, taip pat ir kiti rūpesčiai – darbo ir būsto trūkumas. Pagrindinis UNHCR prioritetas – suremontuoti namus Ukrainoje, kad žmonės galėtų juose pasilikti. Iki šiol suremontuota daugiau kaip 27 500 namų. Tačiau iš Ukrainoje apklaustų asmenų, kurie sugrįžo į savo šalį, daugiau nei pusė (55 proc.) teigė, kad darbo galimybių buvo mažiau, nei jie tikėjosi.
Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis apklaustų Ukrainos pabėgėlių (apie 59 proc.) nurodė, kad jie gali būti priversti grįžti namo, net jei dėl tebesitęsiančio karo jie to ir nenorėtų. Pagrindinė to priežastis – sunkumai priimančiosiose šalyse, daugiausia susiję su darbo galimybėmis ir teisine padėtimi.
Ankstesnėse ataskaitose taip pat nurodoma, kad specialių poreikių ir pažeidžiamumo problemų turintys pabėgėliai, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, taip pat svarsto galimybę grįžti, visų pirma dėl to, kad, kaip manoma, nėra kitų galimybių.
Svarbus šios pabėgėlių krizės požymis yra didelis šeimų atskyrimas – Ukrainoje lieka daug šeimos narių vyrų, o tai dažnai kelia sunkumų ir tiems, kurie priversti bėgti iš šalies, ir tiems, kurie liko be šeimos paramos. Šioje ataskaitoje atskleidžiama, kad šeimos susijungimas buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi pabėgėlius visam laikui grįžti namo.
Šiuo metu vis daugiau pabėgėlių (apie 50 proc., palyginti su 39 proc. praėjusiais metais) vyksta į Ukrainą trumpalaikių vizitų, daugiausia aplankyti šeimos narių, taip pat patikrinti turto. Kaip pažymėta UNHCR pozicijoje apie savanorišką pabėgėlių sugrįžimą į Ukrainą, tokie vizitai galiausiai gali padėti priimti visapusiškai pagrįstus sprendimus dėl ilgalaikio grįžimo, kai tik sąlygos leis.
UNHCR ragina priimančiąsias valstybes laikytis lankstaus požiūrio į trumpalaikius pabėgėlių vizitus į Ukrainą ir užtikrinti, kad trumpesni nei trijų mėnesių vizitai neturėtų įtakos pabėgėlių teisiniam statusui ir su tuo susijusioms teisėms priimančioje šalyje. Pabėgėlių apsauga ir poreikiai turi būti užtikrinami tol, kol jie galės savanoriškai, saugiai ir oriai grįžti namo.
Kol karas tęsiasi, pabėgėliams, fronto zonose likusiems ir savo namus šalies viduje priverstiems palikti asmenims bei nuo karo nukentėjusiems žmonėms reikalinga skubi parama. Nors žmonių atsparumas begalinis ir daugelyje sričių jau dedamos didelės pastangos atkurti padėtį, būtina ir toliau teikti paramą, nes priešingu atveju kils pavojus ukrainiečių saugumui ir stiprybei.
UNHCR prašo skirti 993,3 mln. dolerių paramą, iš kurios 599 mln. dolerių bus skirta Ukrainos poreikiams šalies viduje, o likusi suma – pabėgėliams priimančiosiose šalyse paremti. Šiuo metu Ukraina gauna tik 13 proc. reikiamų lėšų. Jei laiku negausime finansavimo, galime būti priversti nutraukti svarbią veiklą Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse.
Negalima pamiršti ir Ukrainos žmonių, kurie kasdien susiduria su šio karo padariniais. Matėme didžiulę solidarumo su Ukraina ir paramos jai bangą. Ši jiems labai reikalinga parama negali sustoti dabar.
PABAIGA
Praėjusį mėnesį Jungtinės Tautos ir partneriai bendrai paprašė 2024 metams skirti 4,2 mlrd. dolerių paramą nuo karo nukentėjusioms Ukrainos bendruomenėms ir Ukrainos pabėgėliams bei priimančiosioms bendruomenėms regione. Iš viso planuojama paremti apie 10,8 mln. žmonių Ukrainoje ir regione.
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) koordinuoja atsakomuosius veiksmus Ukrainoje. Šiame humanitarinių poreikių ir reagavimo plane 2024 m. prašoma 3,1 mlrd. dolerių, kurie būtų skirti 8,5 mln. žmonių. JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) koordinuoja regioninį reagavimo į pabėgėlių situaciją planą (RRP), kuriame prašoma 1,1 mlrd. dolerių paramos, skirtos 2,3 mln. pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių poreikiams.
UNHCR ataskaitą „Pristabdyti gyvenimai: pabėgėlių, asmenų, sugrįžusiųjų į savo šalį, ir Ukrainos viduje savo namus palikti priverstų asmenų ketinimai ir perspektyvos, santraukos išvados Nr. 5“ galima rasti čia.
Spustelėkite čia, norėdami sužinoti daugiau statistinių duomenų apie ukrainiečių pabėgėlius Lietuvoje.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
