Toliau pateikiamas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovės Ukrainoje Karolinos Lindholm pareiškimas.
Šią savaitę UNHCR paskelbė naują pozicijos pareiškimą apie savanorišką pabėgėlių sugrįžimą į Ukrainą. Nors grįžimas į savo šalį yra pagrindinė teisė, UNHCR neskatina grįžti į Ukrainą dėl vykstančio tarptautinio ginkluoto konflikto. Bet koks asmeninis pabėgėlių sprendimas grįžti namo turi būti gerai apgalvotas ir visiškai savanoriškas.
Pradinė vieša UNHCR negrąžinimo rekomendacija, paskelbta 2022 m. kovą, netrukus po to, kai Rusijos Federacija pradėjo vykdyti plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, tebegalioja. Visoms šalims rekomenduojama leisti iš Ukrainos bėgantiems visų tautybių civiliams be diskriminacijos patekti į jų šalies teritoriją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo.
Nors didelis skaičius pabėgėlių trumpam išvyksta į Ukrainą, UNHCR nemano, kad dėl to sumažėja pabėgėlių tarptautinės apsaugos poreikis. UNHCR primygtinai ragina priimančiąsias valstybes laikytis lankstaus požiūrio į trumpalaikius vizitus Ukrainoje, kadangi tai gali padėti priimti visapusiškai pagrįstus sprendimus dėl ilgalaikio grįžimo. Trumpesnis nei trijų mėnesių vizitas Ukrainoje neturėtų daryti įtakos teisiniam statusui ir su juo susijusioms teisėms priimančioje šalyje.
O UNHCR toliau bendrauja su Ukrainos pabėgėliais ir su šalies viduje savo namus priverstais palikti asmenimis jų ketinimų ir problemų klausimais. UNHCR taip pat paskelbė ketvirtąjį apklausos „Pristabdyti gyvenimai: pabėgėlių ir Ukrainos viduje savo namus priverstų palikti asmenų ketinimai ir perspektyvos“ leidimą, pirmą kartą į apklausą kartu įtraukiant ir pabėgėlius, ir šalies viduje perkeltus asmenis. Interviu būdu apklausti maždaug 3 850 pabėgėlių namų ūkių visoje Europoje ir 4 000 Ukrainos viduje savo namus priverstų palikti asmenų namų ūkių.
76 proc. apklaustųjų tikisi grįžti namo
Kaip ir ankstesnėse apklausose, absoliuti dauguma, t. y., 76 proc. pabėgėlių iš Ukrainos ir 82 proc. perkeltųjų Ukrainos viduje, planuoja arba tikisi grįžti namo, o apie 15 proc. apklaustųjų planuoja grįžti į šalį per artimiausius tris mėnesius.
Pagrindinė kliūtis sugrįžti tebėra saugumas ir saugumo padėtis, nes šalies invazija ir tarptautinis ginkluotas konfliktas tęsiasi, vykstant intensyviems mūšiams fronto zonose ir raketų bei bepiločių lėktuvų smūgiams į tokius miestus kaip Kijevas, Dniepras ir Lvovas. Tokių atakų metu vakar buvo smogta į gyvenamąjį namą, kur tragiškai žuvo dešimt žmonių, o daugiau kaip 40 buvo sužeisti. Tęsiantis tarptautiniam ginkluotam konfliktui, labai svarbu, kad bet koks sprendimas grįžti būtų priimtas savanoriškai, o ne per prievartą ar spaudimo būdu.
Kitos apklausoje paminėtos pagrindinės kliūtys, trukdančios ar skatinančios grįžti, yra galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip vanduo ir elektra, pragyvenimo šaltiniai, būstas ir švietimas. Tai pagrindinės sritys, kuriose humanitarinės pagalbos ir ankstyvojo atkūrimo dalyviai dirba Ukrainos viduje, kad tie, kurie priima sprendimą grįžti, iš tikrųjų galėtų išgyventi, atgauti ir atkurti gyvenimą savo kilmės vietovėse savo šalyje.
Teisinė pagalba ir būsto remontas
UNHCR prisideda prie regioninių programų, kuriomis padedama grįžtantiems pabėgėliams ir šalies viduje savo namus priverstiems palikti asmenims rasti apsaugą ir ilgalaikius sprendimus jų grįžimo vietose teikiant apsaugos paslaugas, aprūpinant būstu ir vykdant bendruomenines programas. Tai taip pat apima teisinę pagalbą, padedančią grįžtantiems asmenims susigrąžinti asmens tapatybės ir nuosavybės dokumentus, ir pagalbą remontuojant būstus bei įrengiant surenkamuosius namus.
Atlikus ketinimų apklausas paaiškėjo, kad vyrauja didelis susidomėjimas grįžti į tokias vietoves kaip Černigovo sritis Ukrainos šiaurėje ir Charkovo sritis. Šiose srityse UNHCR pirmenybę teikia namų remontui. Vien Černigove iki šiol esame suremontavę apie 1 800 namų ir 27 000 asmenų suteikėme teisinės pagalbos paslaugas, padedančias jiems atsigauti ir gauti administracines ir socialinės apsaugos paslaugas.
Charkovo srityje 1 500 namų ūkių buvo suteikta parama būsto remontui, o 50 000 namų ūkių – teisinė pagalba ir paslaugos. Mykolajive, dar vienoje svarbioje Ukrainos srityje, į kurią grįžta žmonės, UNHCR padėjo suremontuoti 2 200 namų ir suteikė teisinę pagalbą 16 000 žmonių. Iš viso UNHCR padėjo suremontuoti daugiau kaip 13 000 namų Ukrainos regionuose ir suteikė teisinę pagalbą daugiau kaip 240 000 žmonių.
Poreikiai yra milžiniški
Ypač sudėtinga grįžti į vietoves, kurios nukentėjo nuo potvynių po Kachovkos užtvankos sugriovimo. Pirmadienį aplankiau nuo potvynio nukentėjusį Snihurivkos rajoną Nikolajevo srityje ir Olenos namus. Jos namą devynis mėnesius buvo užėmę rusų kareiviai, kai teritorija buvo laikinai kontroliuojama Rusijos Federacijos kariuomenės. Olena dar tik buvo beatsigaunanti po šios traumos, kai liepos 7–8 d., sunaikinus užtvanką, jos namai buvo užtvindyti. Jos namui buvo padaryta milžiniška žala ir buvo aišku, kad jo greitai atstatyti nepavyks – namas buvo apgadintas iki pat pamatų.
Antradienį apsilankiau Bilozerkos srityje, viename iš labiausiai nuo potvynio nukentėjusių Chersono srities regionų, ir susitikau su septyniasdešimtmete Liubove, kurios namai du kartus nukentėjo nuo apšaudymo – žuvo jos dukra, palikusi 19 metų sūnų ir 9 metų dukrą. Ji papasakojo, kaip po užtvankos pralaužimo vanduo užliejo jos gatvę ir namą iki 3,5 metro virš žemės paviršiaus. Jos namas tebestovėjo, bet jo pamatai buvo apgadinti. Jų patiriama trauma yra didžiulė. Šalia jos gyvena Saša, kurios namas taip pat buvo visiškai apsemtas vandens ir visiškai sunaikintas.
Šiose vietovėse matome, kad humanitariniai ir atkūrimo (atstatymo) poreikiai yra didžiuliai. Karas, karo veiksmai ir potvynis žmonėms kelia papildomų iššūkių, todėl jie jau dabar prieš artėjančią žiemą pradeda rūpintis, kaip suremontuoti savo namus.
Trečiadienį apsilankiusi Nikopolyje, Dniepropetrovsko srityje, pamačiau ir kitą baisiąją užtvankos sunaikinimo pusę. Čia labai trūksta vandens. Kadaise šimtus tūkstančių žmonių aprūpindavęs vandens telkinys dabar tėra sausas žemės plotas. Buvusio ežero vieta kaitrioje saulėje atrodė kaip dykuma, o kitoje pusėje priešais mane stovėjo Zaporožės atominė elektrinė. Kaip žinoma, gyventojai gyvena nuolatinėje baimėje, kad gali nutikti kas nors dar blogesnio.
Dėl tarptautinio ginkluoto konflikto ir užtvankos sugriovimo atsiradę humanitariniai ir atkūrimo poreikiai yra didžiuliai ir reikalauja nuolatinės tarptautinės bendruomenės paramos dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
