Padidėjimą pernai lėmė karas Ukrainoje ir patikslinti pabėgėlių iš Afganistano skaičiai. Kiti kariniai konfliktai, ypač Sudane, bendrą pasaulinį skaičių išaugino iki 110 milijonų.
Vienintelėje tokio pobūdžio pasaulyje UNHCR metinėje ataskaitoje „Pasaulinės priverstinio gyventojų persikėlimo tendencijos 2022“ nurodyta, kad 2022 m. pabaigoje dėl karo, persekiojimo, smurto ir žmogaus teisių pažeidimo perkeltų žmonių skaičius pasiekė rekordinį 108,4 mln. © UNHCR/Charity Nzomo
Praėjusiais metais dėl karo Ukrainoje, kitų konfliktų bei klimato sukeltų neramumų daugiau žmonių nei bet kada anksčiau turėjo palikti savo namus, todėl siekiant sumažinti tokio priverstinio persikėlimo priežastis ir poveikį reikia skubiai imtis neatidėliotinų kolektyvinių veiksmų, teigė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR).
Vienintelėje tokio pobūdžio pasaulyje UNHCR metinėje ataskaitoje „Pasaulinės priverstinio gyventojų persikėlimo tendencijos 2022“ nurodyta, kad 2022 m. pabaigoje dėl karo, persekiojimo, smurto ir žmogaus teisių pažeidimo perkeltų žmonių skaičius pasiekė rekordinį 108,4 mln. skaičių, t. y. 19,1 mln. daugiau nei metais prieš tai. Tai didžiausias kada nors buvęs padidėjimas.
Pasaulinio priverstinio gyventojų persikėlimo kreivė 2023 m. nerodė lėtėjimo ženklų, nes Sudane kilęs konfliktas paskatino naują gyventojų judėjimą ir iki gegužės mėnesio bendrą skaičių padidino iki 110 mln.
„Šie skaičiai rodo, kad kai kurie žmonės per greitai įsivelia į konfliktą ir per lėtai randa sprendimą. Dėl to stebimas niokojimas, gyventojų persikėlimas ir kančia, kurią patiria kiekvienas, ne savo noru palikęs namus,“ – teigė Filippo Grandi, JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras.
35,3 mln. iš pasaulinio skaičiaus yra pabėgėliai, t. y. žmonės, kurie kirto tarptautinę sieną ieškodami saugumo, o didesnė dalis – 58 proc., t. y. 62,5 mln. žmonių, turėjo dėl konfliktų ir smurto persikelti savo gimtųjų šalių viduje.
2022 m. karas Ukrainoje buvo didžiausias persikėlimo augimą paskatinęs veiksnys. Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius nuo 27,3 tūkst. 2021 m. pabaigoje išaugo iki 5,7 mln. 2022 m. pabaigoje. Tai yra didžiausias pabėgėlių skaičius per tokį laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Apskaičiuota, kad pabėgėlių iš Afganistano skaičius 2022 m. pabaigoje buvo gerokai didesnis dėl patikslinto Irane priimtų afganų, kurių daugelis atvyko ankstesniais metais, skaičiavimo. Panašiai po peržiūros ataskaitoje atsispindėjo ir didesnis Kolumbijos bei Peru gyvenančių venesueliečių, dažniausiai priskiriamų prie „kitų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga“, skaičius.
Vertinant skaičius tiek pagal ekonominę reikšmę, tiek pagal gyventojų santykį, daugiausiai perkeltųjų asmenų gyvena priglausti ne turtingose valstybėse, o mažų ir vidutinių pajamų pasaulio šalyse. 46-ios mažiausiai išsivysčiusios šalys sudaro mažiau nei 1,3 procento pasaulio bendrojo vidaus produkto, tačiau jos priėmė daugiau nei 20 procentų visų pabėgėlių. Deja, finansavimas, skirtas daugeliui persikėlimo situacijų, ir parama priimančioms šalims praėjusiais metais atsiliko nuo poreikių. Poreikiams didėjant, 2023 m. finansavimas išliko vangus.
„Žmonės visame pasaulyje ir toliau demonstruoja nepaprastą svetingumą pabėgėliams, teikdami apsaugą ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia, – pridėjo Grandi, – tačiau reikia daug daugiau tarptautinės paramos ir teisingesnio atsakomybės pasidalijimo, ypač tose šalyse, kuriose gyvena dauguma pasaulio perkeltųjų.“
„Visų pirma, reikia daug daugiau nuveikti siekiant užbaigti konfliktus ir pašalinti kliūtis, kad pabėgėliai turėtų galimybę grįžti namo savanoriškai, saugiai ir oriai.“
Nors bendras perkeltųjų skaičius ir toliau augo, pasaulinių tendencijų ataskaita taip pat parodė, kad bėgti priversti asmenys nėra pasmerkti tremčiai, o savo noru ir saugiai gali bei grįžta namo. 2022 m. daugiau nei 339 tūkst. pabėgėlių grįžo į 38 šalis ir, nors tai mažiau nei praėjusiais metais, buvo užfiksuota daug savanoriško grįžimo į Pietų Sudaną, Siriją, Kamerūną ir Dramblio Kaulo Krantą atvejų. Tuo tarpu 2022 m. grįžo 5,7 mln. šalies viduje perkeltų žmonių, ypač Etiopijoje, Mianmare, Sirijoje, Mozambike ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Apskaičiuota, kad 2022 m. pabaigoje 4,4 mln. žmonių visame pasaulyje buvo be pilietybės arba nenustatytos pilietybės, t. y. 2 procentais daugiau nei 2021 m. pabaigoje.
Pasaulinių tendencijų ataskaita skelbiama likus šešiems mėnesiams iki antrojo Pasaulinio pabėgėlių forumo Ženevoje, kuriame susirenka įvairūs veikėjai ir kuriame siekiama rasti naujų sprendimų bei įtvirtinti solidarumą su žmonėmis, priverstais bėgti, ir juos priimančiomis šalimis.
Pasidalinti Facebook Paisdalinti Twitter
